Dar šiemet panevėžiečių laukia šventinė dovana – į miesto centrą sugrįžta prieš šešerius metus iš Laisvės aikštės dėl rekonstrukcijos iškelta bene laukiamiausia bronzinė skulptūra „Gyvenimo žuvis“. Savotišku sėkmės talismanu tapusiai skulptūrai nauja vieta rasta Senvagėje.
Prieš vienuolika metų šviesaus atminimo verslininko Vidmanto Kartano Panevėžiui dovanota bronzinė skulptūra „Gyvenimo žuvis“, vaizduojanti mergaitę ir berniuką, laikantį žuvį, buvo tapusi traukos objektu.
Ant Laisvės aikštės fontano įkurdinta skulptoriaus Algirdo Varžinsko skulptūra buvo viena mėgstamiausių vietų fotografuotis.
Be to, ši skulptūra turi ypatingos magijos – tikima, kad patrynus žuvelės uodegą, svajonės ima pildytis.
Tačiau prasidėjus Laisvės aikštės rekonstrukcijai iš centro teko ją iškelti.
Iš pradžių ji saugota bendrovės „Panevėžio gatvės“ teritorijoje, vėliau meno kūrinį pasiėmė V. Kartano artimieji.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius pripažįsta, kad naujos vietos paieškos užtruko ilgiau, nei tikėtasi. Buvo nuspręsta „Gyvenimo žuvį“ įkurdinti prie naujai įrengto fontano Marijonų sode, tačiau net Savivaldybei sunku prognozuoti, kiek metų dar teks laukti, kol fontanui iškastoje duobėje sušniokš vanduo.
Todėl populiariai skulptūrai imta dairytis kitos vietos.
„Nežinia, kada Marijonų sode atsiras fontanas, tad ilgiau laukti nesinorėjo. Labai didelė dalis panevėžiečių pageidavo šią skulptūrą matyti miesto centre, todėl ir ieškojome vietos būtent čia“, – aiškino A. Narkevičius.
Rado savo vietą
Pasak dizaino specialisto, jau netrukus „Gyvenimo žuvis“ bus įkurdinta Senvagėje, nusileidus pagrindiniais laiptais, arčiau medinės laivelių prieplaukos.
Pagal sumanymą ši skulptūra ir turėjusi stovėti prie vandens. Dabar vienoje jos pusėje bus Senvagės vandenys, kitoje – Nevėžis.
„Skulptūra stovės beveik ant tako, kuriuo eina turistiniai maršrutai. Ši vieta patiko ir skulptoriui A. Varžinskui, ir dovanos mecenato V. Kartano artimiesiems. Manome, kad „Gyvenimo žuviai“ čia bus tikrai geriau nei Marijonų sode“, – teigė A. Narkevičius.
V. Kartano sūnus Giedrius teigė nežinantis priežasčių, kodėl jo tėčio dovanai taip ilgai teko ieškoti naujos vietos, tačiau džiaugiasi, kad skulptūra pagaliau vėl džiugins panevėžiečius.
„Manau, puikiai parinkta vieta. Aš nesu meno žmogus, negalėčiau vertinti iš meno pusės, bet man ši skulptūra labai jauki, tikiu, kad daliai panevėžiečių – taip pat“, – sako G. Kartanas.
Tikrosios gyvenimo dovanos
„Gyvenimo žuvį“ į Senvagę atgabenti planuojama dar šiemet.
Pasak skulptūros autoriaus A. Varžinsko, eskiziniai darbai jau beveik baigti, akmuo, ant kurio bus pastatyta skulptūra, irgi rastas, belieka tik išpjauti pjedestalą.
„Darbai jau pajudėjo, bet kai ne viską darai savo rankomis, ne visuomet gali garantuoti už kitus. Tikimės spėti dar šiais metais“, – viliasi skulptorius.
A. Varžinskas pasidžiaugė, kad naujoji skulptūrai parinkta vieta – puiki. „Gyvenimo žuvis“ ir buvo kuriama taip, kad stovėtų ant fontano krašto, todėl buvo sunku rasti kitą tokią vietą, kurioje ji natūraliai derėtų.
„Einant aplink Senvagę skulptūra bus puikiai matoma. Man labai patinka ši vieta“, – pripažįsta A. Varžinskas.
Kodėl skulptūrą taip pamėgo panevėžiečiai, galima tik spėlioti.
Anot skulptoriaus, joje vaizduojami vaikai simbolizuoja savotišką naivumą, tikėjimą svajonėmis, kad gyvenime išties įmanoma sugauti savo gyvenimo žuvį. O berniukas, laikydamas rankoje žuvį, kita ranka tarsi tildydamas mergaitę, byloja, kad sėkmė, kaip ir laimė, mėgsta tylą.
„Skulptūroje kaip audinyje persipina nekaltas vaikų naivumas, sėkmė ir tikėjimas stebuklu. Reikia tikėti, kad kiekvienas galime sugauti savo gyvenimo žuvį, nepaleisti savo norų, idėjų, vilčių, svajonių, stengtis jas įgyvendinti. Kartais gyvenimas išties mums pasiūlo dovanų, apie kurias net nebūtume galėję pagalvoti“, – svarsto skulptūros autorius.
Ilgai laukti sugrįžimai
Šiemet į Senvagę grįžo ir kitos prieš rekonstrukciją čia buvusios skulptūros: „Kertinis akmuo“ (aut. Alfridas Pajuodis), „Šachmatininkas“ (aut. Redas Diržys), „Valdovai“ ir „Balnas dviem“ (aut. Vytautas Tallat-Kelpša), taip pat „Auskaras“ (aut. Tautvilas Pavilionis).
Skaistakalnio parke iš naujo įkurdintos „Vieno skalbimo istorija“ ir „Suolelis vienišam“ (aut. Sigitas Tallat-Kelpša), Marijonų sode – „Gulinti amazonė“ (aut. Andris Varpa, Latvija) ir „Prologas“ (aut. Vytautas Tallat-Kelpša), o Taikos alėjos pušynėlyje – „Paparčio žiedas“ (aut. Dmitrijus Volkovas, Latvija).
Dauguma šių skulptūrų sukurtos mieste vykusiuose penkiuose tarptautiniuose keramikos simpoziumuose 2005–2015 metais ir dovanotos Panevėžiui.
