Kosminis aparatas „Voyager 1“, paleistas 1977 metais, toliau tolsta nuo Saulės sistemos ir ruošiasi pasiekti naują rekordinę ribą.
2026 metų pabaigoje jis taps pirmuoju aparatu, iki kurio radijo signalas iš Žemės keliaus ištisas 24 valandas — atstumą, lygų vienai „šviesos dienai“.
Šiandien „Voyager 1“ jau peržengė helioferos ribą ir juda trajektorija į Paukščių Tako tarpžvaigždinę erdvę, daugiau niekada nebegrįždamas prie Saulės.
Nepaisant beveik pusės amžiaus amžiaus ir ekstremalių sąlygų — šalčio bei didelės radiacijos — aparatas vis dar veikia, o NASA palaiko su juo ryšį tol, kol jo energijos šaltinis dar pajėgia tiekti galią.
Ką reiškia „šviesos diena“
Jei įsigilinsime, didėjant atstumui, šviesos sklidimo greitis nustoja atrodyti akimirksnis.
Pagal Einsteino reliatyvumo teoriją, šviesos greitis — tai ribinis informacijos perdavimo ir dalelių judėjimo greitis, siekiantis apie 300 tūkstančių km/s.
Kasdieniu masteliu tai atrodo akimirksnis, tačiau kosminiais atstumais net ir šio greičio pradeda „nepakakti“, ir delsa tampa pastebima.
Pavyzdys aiškiai matomas pilotuojamose misijose ir automatinėse stotyse.
Iki Mėnulio — esant maždaug 363 000 km atstumui — signalas į vieną pusę keliauja apie 1,3 sekundės, todėl „Apollo“ dialogų įrašuose girdima maždaug 2,6 sekundės pauzė tarp replikų.
Ryšys su Marsu sukelia iki 4 minučių delsą, priklausomai nuo planetų padėties.
Iki Jupiterio signalas keliauja beveik 52 minutes, o iki Plutono — 6,8 valandos.
Kai delsos pasiekia tokius mastus, tiesioginis operatyvus aparatinis valdymas tampa neįmanomas.
Todėl marsaeigiai ir automatinės stotys aprūpinamos dirbtiniu intelektu ir autonominėmis sistemomis, kad kiekvieno manevro metu neliktų tik nuolaužos, laukiančios komandų iš Žemės.
„Voyager“ ir viena šviesos diena
„Voyager 1“ buvo paleistas skrydžiui pro Jupiterį ir Saturną, o vėliau pasuko negrįžtama trajektorija už Saulės sistemos ribų.
Dabar jis kartu su „Voyager-2“ tolsta vis labiau, o signalo kelionės laikas neišvengiamai didėja.
NASA duomenimis, šiuo metu aparatas yra maždaug 25,3 mlrd. kilometrų nuo Žemės, o radijo signalas į vieną pusę keliauja apie 23 valandas 32 minutes 35 sekundes.
Maždaug po metų, pagal 2026 metų lapkričio 15 dienos prognozes, atstumas pasieks 25,9 mlrd. kilometrų.
Būtent šiuo atstumu signalo kelionės laikas į vieną pusę sudarys lygiai 24 valandas.
Komanda iš Žemės keliaus parą, o atsakomasis signalas — dar parą atgal.
Bet koks „klausimas–atsakymas“ valdant „Voyager 1“ truks mažiausiai dvi paras.
Tuo pat metu „Voyager 2“ yra arčiau — maždaug už 19,5 šviesos valandos nuo Žemės, atlikdamas tarsi tandemo „ariergardo“ vaidmenį, nors ir jis kosminiais mastais yra nutolęs labai reikšmingai.
Kaip palaikomas ryšys su „Voyager-1“
Nepaisant milžiniško atstumo, abu aparatai išlieka ryšyje dėl „Deep Space Network“ — globalinio NASA radijo teleskopų tinklo.
Šios sistemos masyvios antenos pajėgia priimti itin silpnus signalus, kurie keliauja iš aparatų valandų valandas, skverbdamiesi per tarplanetinę ir tarpžvaigždinę erdvę.
Tačiau, tolstant aparatui, radijo signalas vis silpnėja, o trikdžių ir foninio triukšmo lygis, palyginti su naudingu signalu, didėja.
Kiekviena operacija virsta lėtu ir įtemptu procesu, reikalaujančiu daugiadienių patvirtinimų laukimo.
„Voyager 1“ radioizotopinio energijos šaltinio resursas artėja prie pabaigos: pagal prognozes, jo turėtų pakakti dar maždaug metams ar kiek ilgiau.
Po to ryšys, net ir idealiai veikiant antžeminėms antenoms, bus ribojamas paties aparato energetinių galimybių.
Net tada, kai „Voyager 1“ moksliniai prietaisai visam laikui nutils, jis tęsis kelionę tarpžvaigždine erdve dar milijonus ar milijardus metų.
Kartu su juo į žvaigždes keliaus ir žmonijos žinutės — auksinės plokštelės su informacija apie Žemę, garsais, muzika, mūsų planetų sistemos schemomis.
Vienos šviesos dienos riba ryškiai leidžia pajusti mastą — esame įpratę kalbėti apie „šviesmečius“, kai minime žvaigždes, tačiau faktas, kad iki mūsų pačių aparato, skriejančio jau beveik 50 metų, signalas keliauja ištisą parą, padeda emocionaliai suvokti, koks milžiniškas yra net ir artimiausias priežvaigždinės erdvės regionas.
„Voyager 1“ ir „Voyager 2“ tapo tikrais simboliais, primenančiais, kaip toli pažengė technologijos ir kaip lėtai tenka bendrauti su tais pasiuntiniais, kurie neša pirmuosius civilizacijos pėdsakus į kosmosą.
