Senų daugiabučių namų gyventojus vargina nuolatinės avarijos butuose arba laiptinėse. Kasmetinė šių namų butų savininkų apklausa atskleidė, kad tokiose situacijose per pastaruosius metus atsidūrė net trečdalis (31 proc.) apklaustųjų. Daugiau nei pusė jų (57 proc.) avarijas patyrė du, tris ar net keturis kartus.
„Šios problemos kainuoja ne tik gyventojų energiją ir laiką, bet ir pinigus. Dėl avarinių įvykių patirtos išlaidos siekė nuo 50 iki 300 eurų, o kai kuriems teko susimokėti 500 eurų ir daugiau“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Šiuos rezultatus atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su APVA atliktas Lietuvos renovuotinų, 1993 m. ir seniau pastatytų daugiabučių gyventojų nuomonės tyrimas, per kurį buvo apklausta 1 tūkst. respondentų.
Dažniausi – vandentiekio ir kanalizacijos sistemų gedimai
Apklaustieji nurodė, kad pagrindinės avarinių situacijų priežastys yra susijusios su kanalizacijos ir vandentiekio sistemomis – seni vamzdynai dažnai prakiūra ir sukelia gyventojams rūpesčių. Kitos įvardijamos problemos – sienų ar stogo pratekėjimai (20 proc.), elektros tinklų (19 proc.) ir šildymo sistemų gedimai (11 proc.). Nepatogumų kelia ir triukšmas, šaltis butuose, liftų gedimai, netinkamas vėdinimas.
Nieko nedarant nerenovuoto daugiabučio būklė laikui bėgant prastėja, todėl nesibaigiantys remontai kainuos vis brangiau, o kai kurie konstrukcijų, inžinerinių sistemų pažeidimai gali tapti nebepataisomi.
Tyrimas parodė, kad žmonės vis aiškiau supranta, jog senus, susidėvėjusius pastatus būtina atnaujinti, nes tai padeda išvengti ne tik avarijų, bet ir daugelio kitų eksploatacinių iššūkių bei papildomų išlaidų. Net 69 proc. apklaustųjų sutinka, kad daugiabučio renovacija sumažintų tokių avarinių įvykių tikimybę.
Vis dėlto gyventojus ryžtis renovacijai labiausiai motyvuotų mažesnės šildymo sąskaitos. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad jų mėnesinės išlaidos už šildymą siekia nuo 50 iki 150 eurų. Didesnes nei 150 Eur mėnesio išlaidas už šildymą patiria 13 proc. tyrimo dalyvių.
„Daugiabučio atnaujinimas nėra vien tik pastato šiltinimas ir sąskaitų už šildymą sumažėjimas. Kviečiu butų savininkus įvertinti ir kitas kompleksinės renovacijos galimybes – atnaujinant namą pagal Daugiabučių modernizavimo programą galima susitvarkyti ir stogus, vamzdynus, taip pat balkonus, kurie bet kada gali tapti tokios būklės, kad ims kristi. Šie darbai yra neišvengiami ir daug kainuoja, o valstybės parama gerokai palengvina finansinę naštą“, – atkreipia dėmesį G. Burbienė.
Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad respondentai savo daugiabučio būklę vertina vidutiniškai – 6,1 balo iš 10 ir mano, kad pastato būklė, jei nebus atlikta renovacija, per artimiausius 10 metų šiek tiek arba reikšmingai suprastės. Dalyvauti renovacijoje sutiktų 34 proc. apklaustųjų. 34 proc. respondentų renovacijoje dalyvautų ir tuo atveju, jei valstybės parama apskritai nebūtų teikiama. Jei parama siektų 20 proc., renovaciją rinktųsi 60 proc. respondentų.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
