Panevėžyje tinkamai įrengtų priedangų pakaktų pasislėpti vos keliolikai procentų gyventojų. Savivaldybė tikisi sulaukti dar vienos šimtatūkstantinės finansinės injekcijos tokioms vietoms įrengti, o kol kas iniciatyvos imasi patys daugiabučių gyventojai.
Savivaldybei paskelbus daugiabučių patalpų pritaikymo minimaliems priedangų reikalavimams konkursą atsiliepė septynios daugiabučių bendrijos.
Visos jos gavo finansavimą, kuris siekia nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Už šias lėšas bendrijos remontavo daugiabučio rūsyje esančias bendro naudojimo patalpas, pirko elektros generatorius, skydus ant langų ar kitas saugumą užtikrinančias priemones.
Net keturių namų, kurie įsirengė tokias priedangas – Algirdo g. 25-ojo, Durpyno g. 4-ojo ir 10-ojo bei Margių g. 12-ojo – bendrijoms vadovaujanti Lina Petkūnienė teigė, kad įtikinėti gyventojų priedangų reikalingumu ilgai nereikėjo.
„Daugelis supranta, kad esant tokiai geopolitinei situacijai, turėti bent laikiną slėptuvę savo namo rūsyje – būtinybė. Didelių prieštaravimų tikrai nebuvo. Turime net tokių atvejų, kai gyventojai nusiteikę ir toliau investuoti į priedangų plėtrą, pavyzdžiui, dar įsirengti rūsyje ir santechnikos mazgus“, – pasakoja L. Petkūnienė.
Iškuopė rūsius
Pirmininkės teigimu, dalis daugiabučių bendrijų į kvietimą rūpintis priedangomis pasižiūrėjo labai praktiškai – tai ne tik proga daugiabučių rūsius išvaduoti nuo senų daiktų ir baldų, bet ir patalpas susiremontuoti. Daugelis jų remonto nemačiusios nuo pat namo pastatymo laikų.
„Kai kurie rūsiai tikrai buvo apleisti, nejaukūs, neturėjo tos prekinės išvaizdos. Tai buvo puiki proga susitvarkyti“, – pažymi L. Petkūnienė.
Pasak pirmininkės, ne visi daugiabučiai gali įsirengti tokias priedangas.
Vienas svarbiausių reikalavimų – kad būtų bent 30 kv. m bendro naudojimo patalpa.
Paprastai tokiose patalpose vyksta daugiabučio gyventojų susirinkimai, bet būna, kad atėjusiems į susirinkimą tenka rinktis lauke ar spaustis vos kelių kvadratinių metrų šilumos punkte.
Taip pat vienas iš kriterijų – priedanga turi turėti du išėjimus.
Vienas L. Petkūnienės prižiūrimas namas antrojo išėjimo neturėjo, todėl gavo mažesnį finansavimą. Kitur buvo rasta išeitis – antruoju išėjimu tapo didelis rūsio langas, tereikėjo pakeisti patį langą į turintį specialų užpildą.
Atsarga gėdos nedaro
Pasak namų pirmininkės, beveik visais atvejais Savivaldybės skirtų pinigų užteko priedangoms įsirengti, patiems gyventojams prisidėti teko labai nedaug, tik vienam namui, kurio turima priedanga gerokai didesnė, teko investuoti ir savų lėšų.
„Manau, jei Savivaldybė vėl skelbs šį konkursą, dar daugiau namų paseks mūsų pavyzdžiu. Sulaukiau nemažai kitų pirmininkų skambučių su prašymu pasidalinti patirtimi. Tikrai nėra sudėtinga, tik reikia nusiteikti, kad tai užtruks, nes reikės ir elektros instaliaciją sutvarkyti, pasirūpinti skydais ant langų, įsigyti elektros generatorių. Tokioje priedangoje būtų galima ir telefonus pakrauti, ir pasišildyti. Duok Dieve, kad šios patalpos būtų naudojamos tik gyventojų susirinkimams, bet atsarga gėdos nedaro“, – sako L. Petkūnienė.
Daugiabučių susidomėjimas auga
Panevėžio savivaldybės patarėjas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas Justas Laurinavičius teigė, kad konkursas daugiabučių bendrijoms rūsiuose įsirengti priedangas buvo skelbiamas jau antrą kartą.
Pirmą kartą šiame konkurse dalyvavo trys daugiabučių bendrijos, o šįkart sulaukta jau septynių paraiškų. Viena bendrija dalyvavo jau antrą kartą. Pernai ji sulaukė mažesnio finansavimą, nes neturėjo įsirengusi antro išėjimo. Bet šiemet jį įsirengė ir dar gavo 1000 eurų, kitoms bendrijoms skirta po 4–5 tūkst. eurų.
„Paraiškų sulaukta dvigubai daugiau. Džiaugiamės, vis daugiau gyventojų supranta, kad priedangos daugiabučio rūsyje yra tik dėl jų pačių saugumo“, – sako J. Laurinavičius.
Tokios priedangos skirtos trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai, kai kyla pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai.
Priedangoms – šimtatūkstantinės investicijos
Panevėžys vis dar patenka tarp tų savivaldybių, kur priedangų situacija nėra gera.
Valstybės kontrolės vasarą atliktas auditas atskleidė, kad kilus ekstremaliai situacijai Panevėžyje bent 52 tūkst. gyventojų turėtų rasti priedangą. Tačiau iš tikrųjų tokių vietų nepakanka nė pusei tiek žmonių.
Savivaldybė tikisi priedangoms įrengti gauti finansavimą iš Valstybės gynybos fondo. Pagal gyventojų skaičių Aukštaitijos sostinė gali pretenduoti į 320 000 Eur.
Skaičiuojama, kad vienos priedangos orientacinė kaina gali siekti apie 40 tūkst. eurų. Į jas patekti turi būti sudarytos galimybės ir riboto judumo asmenims.
Pasak J. Laurinavičiaus, jeigu Panevėžio savivaldybei pavyks gauti lėšų, jos bus investuojamos į dar aštuonių priedangų įrengimą – trys būtų švietimo įstaigose, penkios – kituose visuomeniniuose pastatuose.
Prieglobstis vos kas šeštam
Pavasarį Savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos buvo gavusi 300 tūkst. eurų priedangų plėtrai.
Už šias lėšas buvo modernizuotos 8 priedangos miesto švietimo įstaigose.
Jose galėtų slėptis iki 6480 žmonių.
Priedangose įrengti evakuacijos išėjimai su apšvietimu, įėjimai ir išėjimai pritaikyti riboto judumo asmenims, langams numatyti apsauginiai skydai arba jie buvo užmūryti. Taip pat įrengta vėdinimo sistema, gaisro aptikimo ir signalizacijos įranga arba autonominiai dūmų detektoriai, rezervinio elektros tiekimo sistemos (elektros generatoriai).
Šiuo metu Panevėžyje yra 41 priedanga, jose galėtų prisiglausti 16,5 proc. miesto gyventojų.
Lipduko neužtenka
Pasak už civilinę saugą atsakingo specialisto, pasiekti rekomenduojamą skaičių – kad 60 proc. gyventojų rastų, kur saugiai bent kelioms valandoms pasislėpti ekstremalių situacijų atveju – teoriškai įmanoma.
Tam tereikia ant kiekvieno daugiabučio rūsio suklijuoti lipdukus, žyminčius, kad čia yra priedanga, tai padariusi ne viena savivaldybė. Tačiau Panevėžys teigia nenorintis eiti tokiu deklaratyviu keliu.
„Negalime tiesiog suklijuoti lipdukų ant daugiabučio rūsio durų. Kad tokią patalpą įtrauksime į savo priedangų sąrašą, dar nereiškia, kad ji išties bus priedanga. Daugelis daugiabučių rūsių užversti nereikalingais, o kartais ir pavojingais daiktais, juose kaupiasi drėgmė, tokie rūsiai tikrai negali tapti priedangomis. O ir teisiškai to neįmanoma padaryti, nes tam reikalingas visų gyventojų sutikimas“, – kalbėjo J. Laurinavičius.
Pasak jo, Panevėžio savivaldybė renkasi kitą kelią – lėtesnį, bet garantuojantį, kad visos priedangos bus saugios ir atitinkančios bent minimalius reikalavimus.
„Priedangas rengiame taip, kad jose tikrai būtų galima rasti saugų prieglobstį, jeigu išties jomis tektų pasinaudoti“, – teigė J. Laurinavičius.
