Po kultūros centrų reforma – vadovų atlyginimai

Didžiulį ažiotažą kultūros bendruomenėje sukėlęs Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimas dvylika po visą rajoną išsibarsčiusių kultūros centrų sujungti į vieną darinį įnešė nemažos sumaišties.

Nors kol kas nėra aišku, nei kur bus įkurta naujoji įstaiga, nei kada, rajono valdžia ramina, kad pačios kultūros ir jos įstaigose dirbančiųjų reorganizacija net nepalies. Visgi kultūros centrų vadovai, pasikeitus jų pareigoms, turės tenkintis mažesniais atlyginimais.

Nors jie prašėsi įtraukiami į darbo grupę, kuri rūpinasi kultūros centrų reorganizacija, pasak rajono mero Antano Pociaus, tai netikslinga, nes šiuo metu atliekamas tik juridinis darbas.

„Geriausiu atveju pokyčiai prasidės tik kitų metų pavasarį. Iki to laiko laukia labai daug popierinio ir juridinio darbo. Pats kultūros centrų darbas turėtų vykti įprastai, nereikėtų kelti papildomo erzelio“, – pabrėžia A. Pocius.

Tikėjosi ramiai gyventi

Kur po reorganizacijos atsiras Panevėžio rajono kultūros centras, nėra aišku.

Anot A. Pociaus, jis gali būti įsteigtas ir pačioje rajono Savivaldybėje, ir bet kuriame dabar veikiančiame kultūros centre.

O vadovas, teigia meras, bus renkamas paskelbus konkursą. Jame dalyvauti galės ir dabartiniai kultūros centrų vadovai.

Iki lapkričio 28-osios numatyta parengti reorganizavimo sąlygų aprašą, kuris bus tvirtinamas Tarybos posėdyje.

A. Pociaus įsitikinimu, didžiulis kultūros darbuotojų nepasitenkinimas tokia pertvarka kilo tik todėl, kad niekas jos nesitikėjo.

Nors apie planuojamus pokyčius buvo kalbama jau kone dešimtmetį.

„Visi puikiai viską žinojo, bet niekas nesitikėjo, kad šis sprendimas pagaliau bus priimtas. Visi galvojo, kad ir toliau dar bent dešimtmetį taip ramiai gyvens. Daugybę metų buvo žadama žengti šį žingsnį, bet vis pritrūkdavo politinės valios. Todėl tas sprendimas buvo toks netikėtas“, – aiškina A. Pocius.

Ant dviejų kėdžių

Rajono meras sako iš dalies suprantantis ir kultūros centrų vadovų nepasitenkinimą – ši reforma palies jų pinigines.

Vienas iš pertvarkos deklaruojamų tikslų – skaidrus lėšų panaudojimas.

Pernai atliktas Panevėžio rajono kultūros įstaigų auditas atskleidė nemažai nepotizmo atvejų, kai toje pačioje įstaigoje dirba artimi giminaičiai ar šeimos nariai, o tie patys kultūros centrų vadovai užsėdę ant kelių kėdžių.

Gana dažna praktika, kai visu etatu dirbantis kultūros centro direktorius dar pusę etato dirba ir meno vadovu.

„Atlyginimai – pagrindinė priežastis, kodėl taip priešinamasi šiai reformai. Vadovas gauna apie 3 tūkst. eurų atlyginimą popieriuje, dar puse etato dirba meno vadovu, kas prideda dar beveik tūkstantį eurų. Aš svetimų pinigų neskaičiuoju, jeigu jie turi laisvo laiko, tegul groja, bet ne pagrindinio darbo metu.“ A. Pocius

Tokiu atveju darbo užmokestis siekia nuo 3846 iki 3963 eurų neatskaičius mokesčių. Bet dirbant tokiu krūviu darbo diena turėtų trukti ne įprastines aštuonias, o ištisas dvylika valandų.

„Atlyginimai – pagrindinė priežastis, kodėl taip priešinamasi šiai reformai. Vadovas gauna apie 3 tūkst. eurų atlyginimą popieriuje, dar puse etato dirba meno vadovu, kas prideda dar beveik tūkstantį eurų. Ar dar kur dirba, nežinome, dabar nėra įpareigojimo darbdaviui pranešti, ar dirbama ir kitose įstaigose, bet žinau, kad nemažai vadovų turi verslo liudijimus, papildomai koncertuoja, groja ar užsiima kita kultūrine veikla. Aš svetimų pinigų neskaičiuoju, jeigu jie turi laisvo laiko, tegul groja, bet ne pagrindinio darbo metu“, – pabrėžė A. Pocius.

Rajone veikiantiems 12-ai kultūros centrų ir 21-am jų padaliniui 2024-aisiais buvo skirta 3,38 milijono eurų, iš jų 2,12 milijono, o tai 72 proc. viso biudžeto, teko darbuotojų atlyginimams. Iš jų vien kultūros centrų direktorių atlyginimai sudarė penktadalį darbo užmokesčio fondo.

Per 2022–2024 m. iš rajono Savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos kultūros centrams išaugo 31,6 proc., tačiau pačių centrų uždirbamos pajamos per tą patį laikotarpį sumažėjo 10,4 proc.

Nesijaučia karaliuke

Nors po Tarybos priimto sprendimo į vieną darinį sujungti Ėriškių, Krekenavos, Liūdynės, Miežiškių, Paįstrio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Šilagalio, Tiltagalių, Vadoklių kultūros centrus ir Naujamiesčio kultūros centrą-dailės galeriją aistros kultūros centruose kiek prigeso, jų vadovai neslepia nerimo dėl ateities.

Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė sako, kad dėl tokio sprendimo jai iki šiol skaudu.

„Laukia didžiulis koncertas „Kur žalia giria žaliuoja“. Turiu kelias paras iki grandiozinio renginio, todėl dabar negalvoju apie reformą. Sakiau ir sakysiu, kad aš nei karalienė, nei karaliukė, bet per kaimą ir rajoną einu išdidžiai pakelta galva, nes mūsų komanda dirba nuostabiai“, – aiškino D. Kiršgalvienė.

Paįstrio kultūros centro vadovės nuomone, sprendimas reorganizuoti kultūros centrus nepalengvins kultūros situacijos rajone.

„Pirmi dveji metai tikrai nebus lengvi. Paskui tik laikas parodys. Apie tai nenoriu kalbėti. Dar laukia visas pusmetis, o ir mus ramina, kad viskas bus gerai“, – sakė D. Kiršgalvienė.

Nepamiršo senos patirties

Prieš du dešimtmečius, kai kultūros centrai pradėjo veikti kaip savarankiški juridiniai vienetai, anot ilgametės Tiltagalių kultūros centro vadovės Renatos Kopūstienės, kultūra buvo likusi podukros vietoje ir išgyveno ne pačius geriausius laikus.

Tuomet visi kultūros centrai buvo vienodi ir pavaldūs seniūnijos seniūnui.

„Kultūros srityje dirbu jau tris dešimtmečius, puikiai atsimenu ir tą laikotarpį, kai kultūros centrai nebuvo savarankiški. Galbūt šiandieninis nerimas ir kyla dėl anos senos patirties, nes kultūrai tai buvo patys sunkiausi metai, kai nieko neturėjome. Materialinė bazė buvo labai skurdi, pinigų veiklai taip pat praktiškai nebūdavo skiriama. Tai buvo laikotarpis, per kurį tiesiog vegetavome, kultūra gyvavo tik entuziastų dėka“, – pamena R. Kopūstienė.

Jaučiasi barbėmis devyndarbėmis

Visgi, R. Kopūstienės teigimu, sprendimas visus rajone gyvuojančius kultūros centrus sujungti į vieną nebuvo staigmena.

„Šis sprendimas nebuvo netikėtas, daug metų girdėjome tam tikrų užuominų, jog esame per maži, kad mūsų per daug, kad su vienu kultūros centru susikalbėti būtų lengviau. Tik toks staigus sprendimas buvo kiek netikėtas“, – pripažįsta R. Kopūstienė.

Kita vertus, svarsto pašnekovė, po reorganizacijos nuo centrų vadovų pečių nukris nemažai administracinės naštos.

Kaip palygino R. Kopūstienė, tuos du dešimtmečius jie jautėsi kaip barbės devyndarbės – ne tik turėjo dirbti renginių organizavimo darbą, bet ir buvo darbdaviais, ir raštvedžiais, ir ūkvedžiais, ir administratoriais.

„Sena patirtis veda į nerimą, bet gal šįkart bus geriau? Gal po penkerių metų galėsime kalbėti apie šios reorganizacijos pliusus. Duok Dieve, kad taip ir būtų. Bet nerimauti yra žmogiška“, – svarsto R. Kopūstienė.