Ar ir jums vaikystėje sakydavo, kad negalima sėdėti per arti televizoriaus?
Mūsų tėvai buvo įsitikinę, kad taip galima sugadinti akis.
Galbūt ir šių dienų mamos bei tėčiai draudžia vaikams pernelyg arti prikišti ekranus prie akių, tačiau dabar tai dažniau taikoma išmaniesiems telefonams.
Tad ar visa tai buvo tiesa?
Kaip mažas atstumas tarp ekrano ir akių galėjo sugadinti regėjimą?
Ar nuo televizoriaus galima apakti
Pasirodo, sėdint arti televizoriaus niekas neapaks – tai tik mūsų vaikystės mitas.
Amerikos oftalmologijos akademija patvirtina: nėra jokių įrodymų, kad mažas atstumas iki ekrano galėtų visam laikui pakenkti akims – nei vaikų, nei suaugusiųjų.
Baimė „apakti nuo televizoriaus“ kilo dar senaisiais kineskopinių televizorių laikais, kai šie skleidė mikroskopines rentgeno spindulių dozes.
Tuomet ir atsirado patarimas „nesėdėk per arti“.
Mūsų tėvai labiau bijojo spinduliuotės, o ne žalos akims.
Tačiau šiuolaikiniai ekranai yra visiškai saugūs – jie neskleidžia jokios radiacijos.
Kai sėdite per arti, akys tiesiog pervargsta.
Joms tenka nuolat įtempti raumenis, kad išlaikytų fokusą į artimą objektą, be to, jūs rečiau mirksite. Dėl to gali atsirasti akių sausumo, „smėlio akyse“ pojūtis, galvos skausmai ir laikinas regėjimo neryškumas.
Visa tai vadinama skaitmeniniu regos nuovargiu – nemalonia, bet laikina būkle.
Nuo ko genda vaikų regėjimas
O štai kas iš tiesų blogina regėjimą, ypač vaikams, – tai ilgos valandos, praleistos prie planšetės, knygos ar telefono, ir per mažai laiko lauke.
Mokslininkai nustatė, kad vaikai, kurie lauke praleidžia mažiau nei dvi valandas per dieną, daug dažniau tampa trumparegiai.
Saulės šviesa padeda akims tinkamai vystytis, o nuolatinis darbas iš arti daro priešingą poveikį.
Taigi sėdėti arčiau ekrano nėra pavojinga, jei tai netampa įpročiu.
Kur kas svarbiau laikytis paprastų taisyklių: kas 20 minučių daryti pertraukas, pažvelgti į tolį, telefoną laikyti rankos atstumu ir dažniau būti lauke.
