Mikrobangų krosnelė jau seniai tapo nepakeičiamu virtuvės pagalbininku.
Ji išgelbsti tada, kai nėra noro stovėti prie viryklės – vos per kelias minutes šaltą pietų likutį paverčia karšta vakariene.
Tačiau kartu su patogumu atsirado ir abejonių: ar tiesa, kad mikrobangos „žudo“ vitaminus ir daro maistą kenksmingą?
Daugelis iki šiol žvelgia į „mikrobangę“ įtariai, tarsi į mažą spintelę su radiacija.
Tad metas išsiaiškinti – ar ji tikrai naikina naudingas medžiagas, ar vis dėlto tai tik mitai, kilę iš senų baimių.
Kaip veikia mikrobangų krosnelė
Įdomus faktas: iš pradžių mikrobangos buvo naudojamos radarų sistemose, o ne maisto ruošimui.
Į virtuvę ši technologija atkeliavo tik XX a. šeštajame dešimtmetyje.
Pirmiausia mikrobangų krosnelės išpopuliarėjo JAV, o Sovietų Sąjungoje jos egzistavo, bet buvo sunkiai prieinamos.
Kai mikrobangų krosnelės tapo plačiai paplitusios, žmonės ėmė svarstyti, kas iš tiesų vyksta su maistu, kai jis „įšyla iš vidaus“.
Pirmieji tyrimai parodė, kad jokių stebuklų čia nėra – mikrobangos tiesiog priverčia vandens, riebalų ir cukrų molekules vibruoti, o nuo šio judėjimo maistas įkaista.
Kitaip tariant, mikrobangų krosnelė neveikia radiacijos principu, kaip daugelis manė – radiacija čia visai ne prie ko.
Ar mikrobangų krosnelė gadina maistą?
Gerai, maistas nevirsta „mutantu“. Bet gal jis tampa mažiau naudingas?
Mokslininkai jau daugybę kartų tikrino, kaip mikrobangos veikia vitaminus.
2009 m. atlikta plataus masto tyrimų apžvalga parodė, kad, lyginant mikrobangų krosnelę ir įprastą viryklę, skirtumas išsaugant maisto naudingąsias savybes – minimalus.
Žinoma, dalis vitaminų vis tiek suyra, nes bet kokia terminė apdorojimo forma naikina, pavyzdžiui, vitaminą C ar kai kuriuos B grupės vitaminus.
Tačiau mikrobangų krosnelė jų nesunaikina labiau nei keptuvė ar puodas su verdančiu vandeniu.
Įdomiausia, kad kai kuriais atvejais mikrobangų krosnelė netgi padeda išsaugoti daugiau naudingų medžiagų nei virimas.
Kinijos mokslininkai palygino penkis brokolių gaminimo būdus: virimą, kepimą, garinimą, kepimą su vėlesniu virimu ir mikrobangų kaitinimą.
Paaiškėjo, kad virimas sunaikino daugiausia vitamino C – daugiau nei 30 proc., o mikrobangų krosnelėje jo netekta tik apie 16 proc.
Kokią indų rūšį rinktis mikrobangų krosnelei
Tačiau yra vienas niuansas – indai.
Žymėjimas „tinka mikrobangų krosnelei“ reiškia tik tai, kad plastikas neišsilydys, bet ne tai, kad jis visiškai saugus.
Naujausi tyrimai rodo, kad kaitinant kai kurie plastikiniai indai išskiria milijardus mikroplastiko dalelių.
Todėl maistą geriau šildyti stikliniuose arba keraminiuose induose – tai nekeičia maisto skonio ir yra saugiau sveikatai.
Išvada
Atsakymas paprastas: mikrobangų krosnelė nenaikina vitaminų ir nepaverčia maisto kenksmingu.
Viskas priklauso nuo to, ką ir kaip ruošiate.
Jei neperkaitinate maisto ir vengiate abejotinos kokybės plastiko, patiekalai iš mikrobangų krosnelės išlaiko didžiąją dalį naudingų savybių.
Tad drąsiai šildykite pietus – pasakos apie „negyvą maistą“ jau seniai liko praeityje.
