Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės jau keletą metų puoselėja planus tarp Panevėžio ir Gustonių sukurti naują pramonės zoną, kuri galėtų tapti vienu svarbiausių regiono ekonominės plėtros variklių.
Kol skaičiuojamos galimos naudos, realybėje savivaldybės susiduria su žemišku iššūkiu – visa planuojamos pramonės zonos teritorija priklauso privatiems savininkams ir be valstybės įsikišimo šios žemės išpirkti beveik neįmanoma.
„Rail Balticos“ vėžei artėjant prie Panevėžio, miesto ir rajono savivaldybės suka galvas, kaip greta jos įrengti ir naują maždaug 100 ha pramonės zoną.
Abi savivaldybės jau keletą metų puoselėja planus tarp Panevėžio ir Gustonių sukurti naują pramonės lopšį, kuris taptų vienu svarbiausių regiono ekonominės plėtros variklių.
Strategiškai patogioje vietoje, šalia būsimos „Rail Balticos“, numatyta teritorija turėtų pritraukti verslą ir investicijas. Tačiau kol popieriuje dėliojamos schemos ir skaičiuojamos galimos naudos, realybėje savivaldybės susiduria su žemišku iššūkiu – visa planuojamos pramonės zonos teritorija yra privati nuosavybė ir be valstybinės reikšmės projekto statuso šios žemės išpirkti beveik neįmanoma.
Kad nepasiųstų kuo toliau
Dar prieš porą metų, 2023-iųjų spalį, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, turinčią nulemti regiono pramonės plėtrą.
Šia sutartimi abi savivaldybės įsipareigojo imtis žygių, kad maždaug 100 hektarų teritorija tarp Panevėžio ir Gustonių taptų nauja pramonės zona.
Ši teritorija pramonei plėtoti pasirinkta dėl strategiškai patogios vietos tarp dviejų „Rail Balticos“ objektų: Panevėžio vakarinėje pusėje suplanuota tarptautinė keleivių stotis, o šalia Gustonių numatomas krovinių terminalas.
Per pramonei vystyti numatytą teritoriją eina ir kitas geležinkelis, jungiantis Šiaulius su Daugpiliu, o šalia – kelias Panevėžys–Šiauliai.
„Toji maždaug šimto hektarų teritorija turėtų tapti pačia geriausia vieta pramonei vystyti. Tačiau visa jos žemė – privati. Nuėjęs pas jos savininkus nepasakysi, kad žemė reikalinga regiono plėtrai. Tai pasakęs, gali būti pasiųstas kuo toliau“, – konstatavo Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Anot jo, todėl ieškoma būdų, kaip ganyklas ir pievas paversti įmonių zona.
Rajono vadovo nuomone, tokią galimybę atvertų planuojamai pramonės zonai suteiktas valstybinės reikšmės statusas. Tokiu atveju žemė būtų išperkama pagal rinkos vertę, o jos savininkai neturėtų teisės nesutikti parduoti.
Šios dienos kainomis 100 hektarų žemės, rajono vadovo teigimu, galėtų kainuoti maždaug milijoną eurų.
Patiems išpirkti – neįmanoma
Pasak A. Pociaus, kad pramonės zonos projektas gautų valstybinės reikšmės statusą, pirmiausia tam turi pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Paskui tokią idėją turi palaiminti Vyriausybė, o galutinį žodį šiuo klausimu tartų Seimas.
Tačiau, mero teigimu, politinės permainos šalies valdžioje lėtina Panevėžio miestui ir rajonui reikalingų sprendimų priėmimą.
Praėjusią savaitę Panevėžyje lankantis Seimo pirmininkui Juozui Olekui, pasak rajono mero, vienas svarbiausių pokalbio akcentų taip pat buvo Gustonių teritorijoje planuojamos pramoninės teritorijos ateitis.
„Paaiškinome, ką toje zonoje planuojame nuveikti, o svarbiausia – kad šis klausimas taptų ne tik Savivaldybės rūpesčiu, bet įgautų kitą statusą – taptų valstybinės reikšmės projektu. Rajono Savivaldybei tai labai svarbu, nes neturime jokių šansų ir galimybių išpirkti iš savininkų žemės – neturime tiek lėšų“, – sako A. Pocius.
Ieškotų žemės savininkų
Kiek savininkų valdo 100 hektarų žemės, kurią siekiama paversti pramonės zona, pasak A. Pociaus, konkrečiai dar nesiaiškinta.
Jis teigė, jog neatmetama galimybė, kad žemės savininkų yra nemažai, tačiau dauguma žemės patys nedirba, ją nuomoja.
Gyvenamųjų namų, mero žiniomis, planuojamoje pramonės zonoje nėra. Tačiau jei ir būtų, jų griauti neprireiktų.
„Pirmiausia reikia pasirūpinti žeme tokiai zonai sukurti, o tada jau teks rūpintis infrastruktūros dalykais“, – teigia Panevėžio rajono vadovas.
Anot jo, išpirkus sklypus būtų svarstoma, ką šioje vietoje steigti – laisvąją ekonominę zoną ar pramonės parką. Jų statusą, rajono vadovo teigimu, lemia mokesčių niuansai.
Pramonės zonos perspektyva – ne vietinių rankose
Į klausimą, ar yra tikimybė, kad naujoji pramonės zona netoli būtų pradėta įrengti tuo pačiu metu, kai bus statomas krovinių terminalas šalia Gustonių ir „Rail Balticos“ keleivių stotis Panevėžio pakraštyje, A. Pocius patikino, jog pramonės zonos atsiradimas tiesiogiai susijęs su tuo, ar jai bus gautas valstybinės reikšmės projekto statusas.
To nepasiekus, meras sako labai abejojantis, ar būtų įmanoma iš savininkų išpirkti žemę.
„Manau, vieni neparduotų, kiti užsiprašytų neįmanomų sumų“, – konstatavo A. Pocius.
Darbai prasidėjo
Kol Panevėžio miestas ir rajonas laukia valstybinės reikšmės projekto statuso planuojamai pramonės zonai, Panevėžio rajone jau pradedamas kloti kelias tarptautiniam greitajam traukiniui, turinčiam Varšuvą sujungti su Talinu.
Panevėžyje įsikūrusi statybų bendrovė imasi tiesti geležinkelio atkarpą nuo Kėdainių rajono Šėtos iki Ramygalos miesto.
Kitas geležinkelio ruožas eis nuo Ramygalos iki Berčiūnų, o nuo jų „Rail Balticos“ bėgiai ves iki Joniškėlio.
„Ramygalos seniūnijos gyventojai jau išsakė man skundų dėl to geležinkelio. Rajono keliais jau važinėja geležinkelį tiesiančių statybininkų sunkioji technika, jai pravažiavus keliai pavirsta klampynėmis“, – kad tiesiamu geležinkeliu džiaugiasi ne visi, dėmesį atkreipė A. Pocius.
