Apsiperkant prekybos centre retas kuris susimąsto, kad kai kurie produktai lentynose gali kelti pavojų ne tik virškinimo, bet ir šlapimo sistemai.
Naujas Džordžo Vašingtono universiteto mokslininkų tyrimas parodė, jog nemaža dalis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gali būti susijusi su užkrėstos mėsos, turinčios Escherichia coli bakterijų, vartojimu.
Šie mikroorganizmai paprastai gyvena žmonių ir gyvūnų žarnyne, tačiau tam tikri jų štamai gali sukelti rimtų susirgimų.
Kaip bakterijos iš maisto patenka į organizmą
Šlapimo takų infekcijos – vienos dažniausių pasaulyje.
Vien JAV jos kasmet lemia apie tris milijonus apsilankymų skubios pagalbos skyriuose.
Pagrindinis sukėlėjas – E. coli bakterijos, galinčios patekti į žmogaus organizmą įvairiais keliais.
Mokslininkai jau seniai įtarė, kad dalis atvejų susijusi ne su asmenine higiena, o su užkrėstų produktų vartojimu.
Dar 2018 m. Džordžo Vašingtono universiteto tyrėjų komanda paskelbė duomenis, rodančius, kad mėsoje iš prekybos tinklų aptinkami E. coli štamai sutampa su tais, kurie randami pacientų, sergančių ŠTI, mėginiuose.
Dažniausiai sutapimai fiksuoti vištienos mėsoje.
Vis dėlto tuomet nebuvo aišku, kokio masto yra šis reiškinys.
Siekdami tiksliau įvertinti situaciją, mokslininkai kartu su „Kaiser Permanente Southern California“ kolegomis atliko išsamesnį tyrimą.
Naujo tyrimo rezultatai
Tyrėjai surinko daugiau kaip penkis tūkstančius E. coli bakterijų mėginių – tiek iš pacientų, sergančių šlapimo takų infekcijomis, tiek iš prekybos centruose Pietų Kalifornijoje įsigytos mėsos pakuočių.
Pasitelkę genetinę analizę jie nustatė kiekvieno štamo kilmę.
Paaiškėjo, kad apie 18 procentų visų ŠTI atvejų šiame regione 2017–2023 m. buvo zoonozinės, t. y. kilusios iš maisto.
Tai reiškia, kad beveik kas penkta infekcija galėjo prasidėti nuo užkrėstos mėsos vartojimo.
Dažniausiai tokios bakterijos aptiktos vištienoje ir kalakutienoje.
Mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai kol kas atspindi tik konkretaus regiono situaciją, todėl būtini papildomi tyrimai kituose pasaulio regionuose.
Vis dėlto vis daugiau duomenų rodo, kad maistu plintančios infekcijos rizika yra rimta ir ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinta.
Iki šiol šlapimo takų infekcijos dažniausiai buvo siejamos su individualia higiena ar organizmo ypatumais.
Tačiau dabar tampa aišku, kad tai taip pat maisto saugos klausimas.
Pasak tyrimui vadovavusio profesoriaus Lanso Praiso, svarbu suvokti, kad kai kurie E. coli štamai cirkuliuoja tarp gyvūnų ir žmonių, pereidami iš mėsos į virtuvės paviršius, o galiausiai – į žmogaus organizmą.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
Nors visiškai išvengti kontakto su bakterijomis neįmanoma, paprastos higienos priemonės gali gerokai sumažinti užsikrėtimo tikimybę.
Mokslininkai rekomenduoja:
- rinktis mėsą sandariose pakuotėse;
- neleisti, kad žalių produktų sultys patektų ant kitų maisto produktų;
- kruopščiai plauti rankas po žalios mėsos pjaustymo;
- mėsą visada gerai termiškai apdoroti.
Šių taisyklių laikymasis padeda išvengti ne tik šlapimo takų infekcijų, bet ir daugumos kitų maisto kilmės susirgimų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad ryšys tarp mūsų mitybos ir sveikatos yra kur kas glaudesnis, nei atrodo.
Šlapimo takų infekcijų šaltinis gali slypėti net prekybos centro lentynoje.
Tačiau paprastos atsargumo priemonės gali apsaugoti nuo nemalonių ir potencialiai pavojingų pasekmių.
