Atrodo neįtikėtina, tačiau didžiausias Žemės krioklys slepiasi vandenyno gelmėse.
Taip, taip — kol daugelis žavisi Anchelio kriokliu Venesueloje, kur vanduo krinta iš beveik kilometro aukščio, tikrasis milžinas veržiasi gilyn į vandenyno dugną, krisdamas net 3,5 kilometro.
Šio povandeninio krioklio žmogaus akys niekada nepamatys, tačiau jo mastas kelis kartus pranoksta visus sausumos krioklius.
Tad kur slypi šis stulbinantis gamtos stebuklas?
Kur yra didžiausias pasaulio krioklys
Didžiausias pasaulio krioklys nėra nei kalnuose, nei džiunglėse — jis glūdi po vandenyno paviršiumi.
Tai Danijos sąsiaurio krioklys, esantis tarp Grenlandijos ir Islandijos.
Čia, sąsiaurio gelmėse, šaltas Grenlandijos jūros vanduo krinta į šiltesnį Islandijos jūros vandenį iš maždaug 3,5 kilometro aukščio — tai tris kartus daugiau nei Anchelio krioklio aukštis (979 metrai).
Jo mastai taip pat įspūdingi: šio povandeninio milžino plotis siekia apie 160 kilometrų, o per sekundę juo prateka apie 5 milijonus kubinių metrų vandens.
Tai prilygsta maždaug dviem tūkstančiams Niagaros krioklių kartu sudėjus!
Kaip susiformavo Danijos sąsiaurio povandeninis krioklys
Jei manote, kad vanduo negali „kristi“ po vandeniu, Danijos sąsiauris įrodo priešingai.
Povandeninis krioklys susidaro dėl temperatūrų skirtumo tarp vandens srovių.
Šaltas vanduo, tekantis iš šiaurinių jūrų, yra tankesnis ir sunkesnis už šiltesnį pietinį.
Kai šie srautai susitinka, šaltas vanduo tarsi nugrimzta žemyn, persiliedamas per povandeninį skardį.
Taip ir formuojasi milžiniškas Danijos sąsiaurio krioklys, kurį mokslininkai atrado tik 1989 metais.
Kodėl šis povandeninis krioklys laikomas aukščiausiu pasaulyje
Nors jo neįmanoma pamatyti plika akimi, Danijos sąsiaurio krioklys pripažintas aukščiausiu pasaulyje.
Jo aukščio skirtumas — daugiau nei 3,5 kilometro — pranoksta bet kurį sausumos krioklį.
Kaip atrodo krioklys tarp Grenlandijos ir Islandijos
Žinoma, tiesiogiai pamatyti šio krioklio neįmanoma — jis slepiasi tūkstančių metrų gylyje.
Tačiau jei įsivaizduotume, reginys būtų pribloškiantis: galingi šalto vandens srautai smunka žemyn po vandeniu, tarsi skaidri lavina.
Mokslininkai kuria trimačius modelius, kad galėtų vizualizuoti šį gamtos reiškinį — realybėje jis primena lėtai, bet neįtikėtina jėga besisukantį nematomą „vandenyno sūkurį“.
Vis dėlto mokslininkai įspėja: dėl klimato kaitos vandenynai šyla, todėl šaltų srovių mažėja.
Jei šis procesas silpnės, unikalusis Danijos sąsiaurio krioklys laikui bėgant gali „nurimti“ arba visai išnykti.
