Iš pavydo gimusi kolekcija

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės padalinio vedėjai Lolitai Pranienei atversta knyga jau du dešimtmečius kursto kolekcionavimo aistrą.

Jos sukauptoje kolekcijoje – darbai iš porceliano, molio, metalo ir stiklo, išdrožti iš medžio, netgi nuausti. Visus vienija viena detalė – juose vaizduojama atversta knyga.

Kolekcija ne tik vizualiai įspūdinga, bet ir kupina istorijų, atsiminimų bei netikėtumų.

O visa tai prasidėjo nuo vienos dovanos, kurios Lolita taip ir neatidavė.

Dovana liko neįteikta

L. Pranienė šypsosi, jog kolekcija gimė iš pavydo. Prieš ketvirtį amžiaus bičiulei nupirko suvenyrą, vaizduojantį knygą skaitančią mergaitę.

Kolekcininkė juokiasi, kad šios dovanos pradėjusi pavydėti.

„Knygą skaitančią mergaitę pasilikau sau, draugei suieškojau kitokią dovaną. Nuo tada mano akys ėmė kliūti už kūrinių, kuriuose yra atversta knyga. Ėmiau juos supirkinėti“, – pasakoja bibliotekininkė.

Šlavė sendaikčių turgus

Prieš šešerius metus pradėjusi vadovauti Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės padaliniui, L. Pranienė jame pirmą kartą kolekciją viešai pristatė.

Dabar dalis jos – dailios porcelianinės skulptūrėlės, kurių kiekvienoje matyti atversta knyga, eksponuojamos bibliotekoje „Žalioji pelėda“ Kniaudiškių gatvėje.

Pati uoli knygų skaitytoja Lolita sako, jog jai įdomu rinkti daiktus, kuriuose matyti atversta knyga.

„Atversta, vadinasi, skaitoma“, – dėmesį atkreipė bibliotekininkė.

Daugiausia eksponatų savajai kolekcijai L. Pranienė aptiko sendaikčių turgeliuose ir krautuvėlėse.

Anot jos, prieš ketvirtį amžiaus Panevėžyje būta daugiau vietų, kuriose prekiauta sendaikčiais.

Ji juokauja, kad apėmus aistrai rinkti kolekciją, savaitgaliais abu su vyru, elektronikos specialistu, traukdavę į Panevėžio automobilių turgų, o iš jo dažniausiai grįždavę su suvenyriniais gaminiais, kuriuose – ir atversta knyga.

„Tada šlavėm kone viską, ką rasdavom. Tačiau metams bėgant pradėjome atsirinkti, visko iš eilės nebeperkame“, – pasakoja kolekcininkė.

Ypač malonų apsipirkimą L. Pranienė mena viešint Anglijoje, šalyje, kur prekyba sendaikčiais tapusi kone ritualu.

Ten norintiems pardavinėti sendaikčius užmiesčio žemės sklypą išnuomoja vietos ūkininkai. Sendaikčių pardavėjams ne tiek rūpi pelnas, kiek pats bendravimas.

Kadangi pardavinėjant nesiekiama kuo daugiau uždirbti, prekiaujama pokštaujant, mielai šnekučiuojantis.

Panevėžietės kolekcijoje toli gražu ne viskas jos pačios nupirkta.

Kai kurie eksponatai į Panevėžį atkeliavę netgi iš tolimųjų Meksikos bei Australijos.

Kūriniams reikėtų viso kambario

L. Pranienė teigė, jog netgi labiau nei ji namuose kaupti perskaitytas knygas pamėgęs sutuoktinis Stanislovas. Tad jų įsigytos statulėlės paprastai ir vietą randa lentynose greta knygų.

Bibliotekininkė atkreipė dėmesį, kad sukauptai suvenyrinių dirbinių kolekcijai jau praverstų visas kambarys.

„Viskas gerai ir gražu, kol nuo statulėlių neprisireikia nuvalyti dulkių. Jas valydama pagalvoju, kad jau viskas, laikas pabaigti kaupti, o gal ir tą kolekciją kam padovanoti. Tačiau kai pamatau kažką įdomaus su atversta knyga, nuomonę iškart pakeičiu“, – šypsosi L. Pranienė.

Knyga ir auskaruose

Nors surinkusi tikrai gausią kolekciją, su kitais šalies, o tuo labiau pasaulio kolekcininkais L. Pranienė teigia beveik nebendraujanti. Sako nesijaučianti to verta. Ji teigia visai nesidominti, kokiose šalyje ir kokiose įmonėse – žinomose ar nelabai – sukurti jos renkami eksponatai. Neišmananti ir kokia jų tikroji vertė.

Tiesiog pirkdama į akį kritusį daiktą, sumoka, kiek paprašyta.

„Kiek artimiau buvau susipažinusi su viena kolekcininke iš Latvijos. Šioji rinko juodaodes lėles. Esu jai tokių lėlių nusiuntusi, iš jos gavau statulėlių su atversta knyga“, – pasakoja L. Pranienė.

Ne visi jos kolekcijos eksponatai yra vien puošmena. Tarp jų yra ir atliekančių funkciją. Tokie yra laikrodžiai. Kiekviename jų būtinai pavaizduota atversta knyga. Negana to, jie neklysdami rodo laiką.

Mylimiausio, labiausiai širdį glostančio kūrinio savo kolekcijoje L. Pranienė sako neturinti – visi jie vienodai brangūs. Tačiau prisipažino, kad vienas jų, dovanotas kolegių bibliotekininkių, kelia ypatingas emocijas.

„Tai statulėlė, kurioje pavaizduotas ant mamos kelių sėdintis ir knygą skaitantis vaikas. Gavau tą dovaną, kai laukiau gimsiančio anūko. Dabar į ją pažiūrėjusi prisimenu tą itin malonų kūdikio laukimo metą“, – sako L. Pranienė.

Bibliotekininkė džiaugiasi ir auskarais, kuriuose taip pat yra knyga.

Eksponatų daugėja

Ne kartą L. Pranienei yra tekę nusipirkti tokį pat eksponatą, kokį jau turi kolekcijoje. Pašnekovė juokauja, kad tai rodo atminties spragas. Tačiau vienodi kūriniai namuose neužsibūdavo – visi išdovanoti.

Dar visai neseniai L. Pranienės kūrinių kolekciją su atversta knyga sudarė 285 eksponatai. Dalį jų pristačiusi bibliotekoje „Žalioji pelėda“, bibliotekininkė sako gavusi dovanų – į biblioteką atnešti dar du jos kolekcijai skirti eksponatai.

„Buvau maniusi, kad su 300-uoju kūriniu baigsiu kaupti, bet ar tai pavyks padaryti – dar nežinia“, – šypsosi bibliotekininkė.

P. Židonio nuotraukos