Kada ir kaip genėti rožes, kad jos sėkmingai peržiemotų.
Kada ir kaip genėti rožes, kad jos sėkmingai peržiemotų.Rudeninis rožių genėjimas – būtinybė, jeigu nenorite, kad peržiem krūmai iššaltų, užuot kitą sezoną džiuginę žiedų gausa.
Bet tam, kad procedūra būtų sklandi, pravers atmintinė iš paprastų rekomendacijų.
Sveikatai ir žydėjimui
Pirmiausia vertėtų įsiminti esminę taisyklę, kurios laikosi visi gėlininkai: jeigu nėra didelės būtinybės, lepių rūšių rožių genėjimą geriausia atidėti pavasariui.
Tačiau visoms kitoms jis bus tik į naudą.
Mat kai rožės auga joms patinkančiomis sąlygomis, jų krūmai gana greitai sutankėja. Tai atsiliepia ir žydėjimui, ir bendrai augalo sveikatai. Todėl genėti reikia bet kuriuo atveju ir atlikti jį būtina labai kruopščiai – pageidautina, sausą, saulėtą ir nevėjuotą dieną.
Sezono pabaigoje rožių augintojai įprastai atlieka tausojamąjį sanitarinį genėjimą – kad pašalintų nuo krūmo viską, kas nereikalinga, ir formuojamąjį genėjimą. Pastarasis iš esmės reikalingas tam, kad krūmą būtų paprasčiau uždengti žiemai ir kad kitąmet jis gausiau žydėtų.
Pats svarbiausias dalykas – tinkamai pasirinkti genėjimo laiką. Jeigu imamasi jo per anksti, tai paskatina aktyvų naujų ūglių augimą, o tada kyla grėsmė rožėms iššalti arba sunkiai susirgti.
Todėl įprastai rožynai genimi nuo antrosios spalio pusės iki lapkričio pradžios, po pirmųjų šalnų, kai oro temperatūra dieną nebepakyla aukščiau 5 laipsnių.
Taigi planuojant šį darbą labiau orientuojamasi į tai, kas už lango, ne į kalendorių.
Kaip paruošti rožes genėjimui
Kad genėjimas būtų sėkmingas, augalus reikia jam paruošti.
Tam jau nuo rugsėjo mėnesio palaipsniui mažinamas laistymas, taip pat nepamirštama patręšti rožių krūmus kalio ir fosforo trąšomis – jos padeda ūgliams greičiau subręsti ir didina rožių atsparumą šalčiams.
Likus maždaug pora savaičių iki genėjimo, reikia pašalinti ant rožių krūmų likusius lapus (kad netektų plėšti lapų rankomis, krūmai apdorojami 3 proc. geležies sulfato tirpalu), o procedūros išvakarėse – sutvarkyti plotą aplink krūmus, kad būtų geriau matyti, ką ir kur kirpti.
Be to, vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje turėtumėte patrumpinti jaunus ūglius, kad jie liautųsi augti ir spėtų subręsti iki žiemos.
Genėjimo taisyklės
Rožių genėjimo sezono pabaigoje taisyklių nėra daug – tik svarbu jas atsiminti.
• Šakeles reikia pjauti 45 laipsnių kampu paliekant apie 5 mm iki pumpuro.
• Pjūviai turi būti lygūs ir glotnūs, todėl iš anksto pagaląskite įrankį ir jį dezinfekuokite paprastu spiritu arba specialiu antiseptiku. Nugenėję kiekvieną rožių krūmą įrankį dezinfekuokite iš naujo.
• Didelio skersmens pjūvius, siekiant išvengti infekcijos, vertėtų užtepti žaizdų gijimą skatinančiu tepalu.
• Po genėjimo visos augalinės atliekos iš po krūmų pašalinamos, antraip kils grėsmė, kad jos pradės pūti ir visam rožynui sukels ligų pavojų.
Kiekvienai rožei – sava „šukuosena“
Viena dažniausiai daromų klaidų – skirtingų veislių rožės genimos pagal vieną kurpalį. Po tokios procedūros dalis augalų žydi gerai, o kiti dar ilgai bando atsigauti.
Todėl svarbu žinoti, kuriai grupei, tipui ar rūšiai priklauso kiekviena rožė, ir parinkti jai tinkamą genėjimo strategiją.
Vienintelė procedūra, kurią dera atlikti visiems rožių krūmams be išimties, – pašalinti sausas, sergančias, pažeistas, silpnas šakas bei nespėjusius subręsti ūglius, kurie uždengti žiemą pradės pūti.
O tada imtis genėjimo pagal grupes.
Arbatinės hibridinės rožės. Jos žydi ant einamųjų metų ūglių. Todėl rudenį tokių rožių stipriausi ūgliai patrumpinami perpus, plonyčiai – 2–3 tarpubambliais arba per trečdalį ilgio. Taip pat pašalinamos arba patrumpinamos silpnos šakos, augančios į krūmo vidurį.
Floribundinės rožės. Tokios išsiskiria gausiu ir lėtu žydėjimu. Stori jų ūgliai irgi nurėžiami perpus paliekant tik 3–5 pumpurus, o jauni patrumpinami trečdaliu, kad ant jų liktų iki 10 pumpurų. Senos šakos iš krūmo vidurio pašalinamos visos.
Krūminės rožės. Genimos atsižvelgiant į rūšies charakteristikas. Kadangi tokios rožės dažniau žiedus krauna ant viršutinės ūglių dalies, paprastai paliekami 3–5 patys stipriausi ūgliai su 6–8 gerai išsivysčiusiais pumpurais. Kiti ūgliai trumpinami ketvirtadaliu ar net trečdaliu, sausos šakos pašalinamos visiškai.
Besidriekiančios (šliaužiančios) rožės. Pagrindiniai jų ypatumai – gausus žydėjimas ir aktyvus augimas. Tokiems rožių krūmams galima truputį patrumpinti stipriuosius ūglius ir nukarpyti šoninius stiebus taip suteikiant daugiau dekoratyvumo. Visgi daug rožių augintojų rudenį negeni šliaužiančių rožių – tik nukarpo nužydėjusius žiedus, bet jos vis tiek puikiausiai žiemoja. Pagrindinis genėjimas paliekamas pavasariui.
Vijoklinės rožės. Priskiriamos pakartotinai žydinčioms rožėms, jos išsiskiria storomis šakomis ir stambiais žiedais. Formuojamas vijoklinių rožių krūmas visiškai išpjaunant trimečius ūglius, o dvimečius paliekant „griaučiams“. Ant šių ūglių likusios šoninės šakelės patrumpinamos iki 10 cm – taigi maždaug per 2–3 pumpurus. Vienmečiai ūgliai, kurie dar nepradėjo šakotis, tik truputį patrumpinami iki pirmojo gerai išsivysčiusio pumpuro.
Vijoklinės ′Rambler′ rožės. Žydi kartą per metus ant pernykščių ūglių, todėl genėti jas reikia labai atsargiai. Rudenį pašalinamos tik senos šakos ir silpniausi, užtankinantys krūmą ūgliai. Visi jauni ir stiprūs ūgliai paliekami. Seni ′Rambler′ rožių ūgliai maitina jaunuosius, todėl juos galima genėti tik prieš pat dengimą žiemai.
Poliantinės rožės. Tai kompaktiški entuziastingai žydintys krūmai su žiedynų šluotelėmis. Rudenį jiems pašalinami visi pažeisti, sergantys ūgliai, paliekamos tik 7–8 stiprios šakos.
Stiebinės rožės. Joms šiek tiek patrumpinami jauni ir stiprūs ūgliai ir būtinai atliekamas sanitarinis genėjimas lajai apvalyti.
Parko rožės. Stiprus metinis prieaugis patrumpinamas 5–10 cm, o nesubrendę, pažeisti ar tankinantys ūgliai visiškai išpjaunami.
Prieš miegą – apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Išgenėtas rožes vertėtų nupurkšti apsaugai nuo grybelių – 3 proc. vario sulfato tirpalu arba vario turinčiu fungicidu (pavyzdžiui, Bordo tirpalu).
Jeigu per sezoną rožių krūmus buvo užpuolę kenkėjai, rudenį, lapams nukritus, nupurkškite juos ir žemę aplink plataus veikimo spektro insekticidu.
Apdorojant rožes, termometrų stulpelis dar neturi būti nusileidęs žemiau nulio. Mat dauguma tokių priemonių veikia tik tada, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai.
Beje, apie temperatūrą.
Biologinių preparatų visavertis poveikis garantuojamas tik esant stabiliai šilumai, viršijančiai 10–15 laipsnių. Todėl rudeniniams purškimams jie netinka.
Atlikus ligų ir kenkėjų profilaktiką, krūmai užberiami sausa sveika žeme arba durpių, komposto ir smėlio mišiniu (maždaug 20 cm sluoksniu).
Dengti rožyno neskubėkite, kad rožės nepradėtų šusti. Geriau palaukti lapkričio pabaigos, kai nusistovės šalti orai ir temperatūra laikysis apie nulį.
