Neįkainojama kolekcija – be vietos

Į Panevėžio santuokų rūmus įkėlus Lėlių vežimo teatrą, nebeliko vietos juose eksponuotai liaudies meistro Vytauto Ulevičiaus kūrinių kolekcijai.

Skulptūros iš ąžuolo – šio menininko dovana miestui.

Kultūros ir meno skyriaus vedėja tvirtina, jog kūriniams ieškoma naujos pastogės.

Pats drožėjas stebisi, kad nutarus iškeldinti skulptūras iš Santuokų rūmų, netgi nesiteikta jam oficialiai apie tai pranešti.

Menininkas regi savivalę

Vienas garsiausių Lietuvos liaudies meistrų, išskirtinio braižo menininkas, medžio drožėjas V. Ulevičiaus 2004-aisiais 36 medžio kūrinius padovanojo Panevėžiui.

Pats jis tuomet minėjo 70-metį, Panevėžys ką tik buvo atšventęs 500-ąjį gimtadienį, tad ta proga tautodailininkas panoro savo jaunystės miestui įteikti dovaną.

„Kūrinius padovanojau, juos to meto miesto vadovai iškilmingai priėmė, pavadino kolekciją neįkainojama. Dargi pasirašėm sutartį, kad be mano sutikimo ekspozicijos niekur neiškels, dalimis ar po vieną kūrinį neeksponuos. O dabar girdžiu, kad mano darbai kažkur nukišti, ruošiasi juos kažin kur iškelti“, – vakar „Sekundės“ kalbintas piktinosi garsusis menininkas.

V. Ulevičius patikino, jog apie tai, kad jo dovanotų kūrinių kolekciją nutarta perkelti, niekas paties oficialiai neinformavo, tuo labiau – niekas nesiteiravo jo nuomonės, kur norėtų, kad atsidurtų darbai.

„Gal jie neskaitė dovanojimo sutarties, kuri Savivaldybę įpareigoja tartis su manimi?“ – klausia kūrėjas.

Jis neslepia netgi svarstęs pareikalauti, kad dovana būtų jam sugrąžinta. Tačiau ilgai galvojęs nutarė, kad medžio skulptūras padovanojo ne valdžiai, o panevėžiečiams.

„Mano jaunystės miesto Panevėžio gyventojai tikrai verti tų kūrinių. Tačiau nereikia jų slėpti nuo žmonių“, – pabrėžia šiuo metu Kėdainių rajone, Krakėse, gyvenantis, 93-iuosius metus einantis liaudies menininkas.

Kūriniai ir vestuvininkai nesutilpo

Kad puikieji V. Ulevičiaus kūriniai, porą dešimtmečių stovėję mažąja vadinamoje Santuokų rūmų salėje, išties iš jos išnešti, patvirtino miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.

Anot jos, kūriniai saugomi tame pat pastate, tačiau kitose patalpose ir lankytojams kol kas neprieinami.

L. Guokės teigimu, liaudies meistro kūrinius reikėjo iškraustyti, kai didžiąją Santuokų rūmų salę teko užleisti Lėlių vežimo teatrui.

„Iškilmingos santuokų ceremonijos dabar registruojamos būtent toje salėje, kur anksčiau stovėjo medžio skulptūros. Deja, ir vestuvininkų palydos, ir skulptūros joje netelpa, tad pastarąsias teko išnešti“, – apgailestavo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Pasak L. Guokės, anksčiau salė su eksponuojamais V. Ulevičiaus darbais būdavusi atrakinta ir visi norintys juos galėjo apžiūrėti.

„Jei turėdavau laiko, ir pati palydėdavau lankytojus į tą salę, trumpai pristatydavau ekspoziciją“, – teigė skyriaus vedėja.

Anot jos, norinčiųjų pasigėrėti V. Ulevičiaus darbais visada būdavo, nors ir ne pernelyg daug.

Kur toliau bus eksponuojami garsiojo drožėjo Panevėžiui dovanoti kūriniai, L. Guokė pripažino nežinanti.

Ji svarstė, kad, ko gero, tinkamiausia vieta tokiai ekspozicijai būtų Kraštotyros muziejus.

„Dailės galerija skirta profesionaliajam menui, o liaudies meną pristato miesto muziejus“, – akcentavo vedėja.

Vyksta paieškos

Panevėžio kraštotyros muziejui vadovaujantis Arūnas Astramskas mano, kad šioje kultūros įstaigoje V. Ulevičiaus kūriniams bent šiuo metu nebūtų vietos.

„Neturime laisvų erdvių. Visos užpildytos ekspozicijomis“, – paaiškino muziejaus direktorius.

Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Astos Čeponienės teigimu, Savivaldybė intensyviai ieško, kur įkurdinti V. Ulevičiaus dovanotų kūrinių ekspoziciją, kad šioji būtų prieinama lankytojams.

„Ieškome sprendimų, dėliojame planus, o tai laikui imlus darbas. Radę geriausią sprendimą, apie jį informuosime“, – kalbėjo A. Čeponienė.

Dailininkas, Panevėžio miesto tarybos narys, dirbantis Kultūros ir meno komitete, Tomas Rudokas sako girdėjęs svarstymų, jog medžio kūriniai galėtų būti eksponuojami miesto Savivaldybės pastato antrajame aukšte.

Skulptūra – tarp rietuvių

V. Ulevičiaus kūriniams eksponuoti naujos vietos ieško ne tik Savivaldybės kultūros strategai.

Miesto dvasininkai taip pat dar tebesvarsto, ką daryti su pernai vėtros nuversta šio autoriaus kurta skulptūra, stovėjusia prie Kristaus Karaliaus katedros.

Nors pats V. Ulevičius tikina galintis atkurti vėtros kiek apgadintą skulptūrą, katedros administratorius kunigas Kęstutis Palepšys „Sekundę“ yra patikinęs, kad į senąją vietą kūrinio grąžinti nebeplanuojama.

Išardytas netgi akmenų postamentas, ant kurio toji skulptūra, skirta popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje prisiminti, stovėjo.

Dvasininkas teigė, jog labiausiai tikėtina, kad nuvirtusi skulptūra bus perkelta į katedros parapijos namų salę.

O kol kas ji guli tarp akmeninių plytelių, kuriomis klojami Kristaus Karaliaus katedros šventoriaus takai, rietuvių.