Kitados keliolika kiaulių auginusi Panevėžio rajono Tiltagalių ūkininkų šeima, prieš 11 metų Lietuvoje pradėjus plisti afrikiniam kiaulių marui, žvieglių skaičių sumažino iki poros. Tačiau atklydęs mirtinas virusas nepagailėjo ir tų dviejų kiaulaičių.
Joms kritus aplink šį ūkį 10 km spinduliu paskelbta priežiūros zona. Į ją patenka ne tik smulkūs ūkiai, kuriuose kriuksi po vieną kitą kiaulaitę, bet ir 2 tūkst. kiaulių kompleksas.
Manė, kad kiaulėms ruja
Tiltagališkio Valento D. šeima praėjusią savaitę neteko abiejų augintų kriuksių.
Ūkininkas teigia spalio pradžioje atkreipęs dėmesį, kad viena jų nustojo ėsti. Nutaręs, jog užėjo rujos metas, iš pradžių nekreipė dėmesio, kodėl ėdalas lieka nepaliestas.
Kai šioji kelias dienas nesilietė prie pašaro, Valentas nutarė iškviesti veterinarijos gydytoją.
Šis gyvulį bandė gydyti, leido vaistus, tačiau gana greitai ligotą kiaulę šeimininkai rado negyvą.
Kritus pirmai kiaulei, veterinarijos gydytojas, pasakoja Valentas, tyrimams paėmė kažkurį jos vidaus organą ir išsiuntė į laboratoriją.
Kartu tirti buvo paimta ir gyvosios kraujo. Toji krito dar po trijų dienų.
„Sulaukėme netikėto atsakymo, kad kiaulės sirgo afrikiniu kiaulių maru“, – pasakoja Tiltagalių ūkininkas.
Tokią diagnozę nustatė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija.
Netekęs kiaulių Valentas D. sako sulaukęs komisijos, pareikalavusios užkasti gaišenas.
Į Rietave įsikūrusią įmonę, kur deginamos gyvūnų gaišenos, kritusios jo kiaulės nevežtos, kad maras dar labiau neišplistų.
„Kasiau duobę, ją specialistai gerai išdezinfekavo, chemikalais išpurškė ir pačias gaišenas. Guli jos duobėj mano valdose“, – sako Valentas.
Nurodymus vykdė
Tiltagaliuose ūkininkaujantis Valentas kiaules augina daugiau nei trisdešimt metų – nuo 1993-iųjų. Pasak ūkininko, buvo metų, kai jo ūkyje kriuksėjo 15-a žvieglių, tačiau paskutiniais metais jų skaičių šeima nutarė sumažinti.
„Pernai kiaulių neauginome, dar nebuvome suvalgę anksčiau užaugintų mėsos. Šiemet pavasarį nutarėme nusipirkti ir užsiauginti dvi kiaulaites. Abi jos pas mus augo kiek ilgiau nei keturis mėnesius“, – kalbėjo ūkininkas.
Anot jo, kiaulių skaičių sumažinęs, kai 2014-aisiais Lietuvoje buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro židinys. Lietuva tuomet išgarsėjo kaip pirmoji valstybė Europos Sąjungoje, kurioje nustatyta ši liga. Kiek anksčiau ligos židinys buvo aptiktas Baltarusijoje, gyvenvietėje netoli Lietuvos sienos.
Iš Lietuvos kiaulių maras išplito į Lenkiją, Latviją, Estiją, paskui ir į kitas ES šalis.
Lietuvoje 2014-aisiais nustačius kiaulių marą, jų augintojams iškelti itin griežti reikalavimai.
„Visuomet laikėmės tų reikalavimų. Eidami šerti kiaulių ir persirengdavom, ir persiaudavom, prie patalpos, kur augo kiaulės, visuomet būdavo patiestas specialus dezinfekcinis kilimėlis“, – patikino ūkininkas.
Kiaules pakeis vištomis
„Žinau, kad kiaulių augintojams patariama neiti į mišką. Tikrai į jį nėjome, šiemet net negrybavome. Bulves, ant kurių užkratą galėjo palikti koks sergantis šernas, irgi jau senokai nusikasėm, taigi iš laukų jo nebūsim atnešę savo kiaulėms“, – stebėjosi ūkininkas.
Su veterinarijos tarnybos specialistais jis teigia aptaręs, kad afrikinio kiaulių maro užkratą gal bus atnešęs koks paukštis.
„Gervės nuo Gailių durpyno pakyla, gal jos bus kaltininkės“, – pasvarstė ūkininkas.
Jis teigė, kad viena kritusi kiaulė svėrė maždaug pussšimtį kilogramų, antroji buvo dar sunkesnė. Šeima skaičiavo, kad už tiek, kiek kainavo nusipirkti paršelius, juos nupenėti bei įdėti darbo, būtų sočiai prisipirkę mėsos.
Kad kas nors atlygintų patirtus nuostolius, Tiltagalių ūkininkas sako nesitikintis. Jis nerimauja, ar netekus kiaulių dar neteks pačiam sumokėti baudos.
Ūkį užklupus afrikiniam kiaulių marui, Valentas teigia su žmona nutarę daugiau nebevargti ir kiaulių nebeauginti.
Užteks ir vištų, kurių šeima turi dešimt.
Žmonėms virusas nepavojingas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento vyresnysis patarėjas, veterinarijos gydytojas Žydrūnas Vaišvila teigė, jog šių metų liepos pabaigoje Lietuvoje nustatytas afrikinis kiaulių maras jau pasireiškė Kelmės, Joniškio, Radviliškio rajonuose, o praėjusią savaitę jis pasiekė ir Panevėžio rajoną.
Veterinarijos specialistas pabrėžė, jog afrikinio kiaulių maro virusą kiaulėms atneša jas prižiūrintys žmonės, bet jiems patiems virusas nepavojingas.
„Nuo šio viruso kritę gyvuliai paprastai vežami deginti į Rietavą. Tačiau Tiltagaliuose kritusias kiaules, dezinfekavus gaišenas, nutarta užkasti vietoje, kad virusas dar labiau neišplistų“, – paaiškino vyresnysis patarėjas.
Išvežti griežtai uždrausta
Vyresniojo patarėjo teigimu, ūkyje, kuriame bent vienai kiaulei nustatomas afrikinis maras, ir kitos išskerdžiamos, o jų mėsa utilizuojama.
Ž. Vaišvila atkreipė dėmesį, kad netoli Tiltagalių, tačiau jau Kupiškio rajone, veikia nemažas kiaulininkystės ūkis, tad jame nurodyta laikytis nustatytų itin griežtų taisyklių, galinčių apsaugoti kiaules.
„Aplink kiaulių maro židinį nustatoma trijų kilometrų apsaugos ir dešimties kilometrų priežiūros zonos. Iš šių zonų griežtai negalima išvežti kiaulių“, – teigė Ž. Vaišvila.
Pasak jo, siaučiant afrikinio kiaulių maro virusui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai griežtai tikrina, kaip apsaugos ir priežiūros zonose laikomasi kiaulių auginimo reikalavimų.
Nėra nei skiepų, nei vaistų
Afrikiniu kiaulių maru serga ir kiaulės, ir šernai. Liga reiškiasi gyvulio vangumu, jis gali prarasti koordinaciją. Sirgdamas gyvulys paprastai karščiuoja, neėda, gali pradėti vemti bei viduriuoti. Ilgiau segant ant kūno atsiranda dėmių.
Susirgusios ūmia afrikinio kiaulių maro forma, kiaulės nugaišta per savaitę dvi.
Lėtine šios ligos forma sergama ilgai, kiaulė nugaišta po kelių mėnesių. Nei vakcinos, nei vaistų nuo afrikinio kiaulių maro nėra.
