Šalia išpuoselėto Upytės tradicinių amatų centro stovintis palaikis pastatas, kuris, kaip tvirtina vietiniai, kitados buvo dvarą valdžiusių ponų namas, tapęs savotiška rajono gėda.
Gavus europinių lėšų, šią gėdą norima paversti kultūros įstaiga.
Upytės bendruomenės planuose – buvusiame dvarininkų name rengti parodas, koncertus, organizuoti edukacijas.
Tačiau tokiai vizijai išpildyti pirmiausia reikia iš savininkų išpirkti pastate esančius keturis butus.
Gyvena ponų name
Iš šiaudų ir molio nudrėbtas Upytės tradicinių amatų centras – viena lankomiausių Panevėžio rajono vietų.
Garsus jis daugybe žmonių sutraukiančiais renginiais.
Atvykstantiems į šį centrą akis neabejotinai užkliūva už šalia stūksančio didžiulio apsilaupiusio medinio namo užkaltais langais.
Upytės bendruomenė iškėlė idėją apgailėtinai atrodantį apsilaupėlį už europinę paramą paversti dar viena kultūros įstaiga.
Tačiau kad palaikis namas galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos kišenę, Panevėžio rajono savivaldybei reikėtų išpirkti keturis jame privatizuotus butus.
Dviejų butų savininkė Valentina Šukienė pasakoja, kad tai buvęs ponų Bistramų gyvenamasis namas.
Didžiuliame pastate pirmieji butą buvo gavę Valentinos seneliai, įsidarbinę Upytės linininkystės ūkyje. Paskui butas buvo skirtas ir ten pat dirbusiai mamai. Su laiku abu butai atiteko Valentinai.
Anot jos, kiti du kaimyniniai butai negyvenami.
Jų savininkams mirus, butus paveldėjo vaikai.
„Kartais jie čia atvažiuoja“, – paaiškino V. Šukienė.
Skverbdavosi šokių muzika
V. Šukienė teigė, kad seneliai ir tėvai rodydavę į kablį lubose, išlikusį iki šių dienų. Jis skirtas sietynui pakabinti. Taip pat artimieji Valentinai pasakoję, kad namas kadaise turėjęs gražias medines kolonas. Šias nugriovė, kai sovietmečiu pusėje pastato įkurdino kultūros namus.
„Tuomet pastatą išilgai padalino per pusę. Vienoje pusėje – keturi butai, kitoje – kultūros namai. Juose rodydavo kino filmus, vykdavo šokiai“, – mena V. Šukienė.
Ji sako, kad šokių muzika skverbdavosi pro buto sienas, bet jai patikdavę klausytis. Girdėdavosi ir apie ką kalba rodomų filmų aktoriai.
„Gyvenu tame dvare jau daugiau nei pusę amžiaus. Iš šulinio atsinešu vandens, iš malkinės – malkų. Niekur kitur keltis nenorėčiau, čia man gerai“, – pabrėžė V. Šukienė.
Kad gali tekti išsikelti, ji teigė išgirdusi iš Upytės bendruomenės pirmininko Audriaus Zalatorio, kuris – ir Panevėžio rajono tarybos narys.
Pasak V. Šukienės, į jos namus atėjęs bendruomenės pirmininkas paaiškino, kad namą norima paversti kultūros įstaiga, ir teiravosi, ar ji sutiktų parduoti butą.
„Atsakiau, kad pagalvosiu“, – teigia upytietė.
Pagerintų gyvenimą kaime
Upytės bendruomenei vadovaujantis A. Zalatoris paaiškino, kad bendradarbiaudamos su vietos veiklos grupėmis kaimo bendruomenės iš europinių fondų gali gauti iki 200 tūkstančių eurų gyvenimui kaime pagerinti.
Tad Upytės bendruomenė norėtų gauti lėšų sutvarkyti apleistam pastatui greta Amatų centro.
„Savivaldybės iniciatyva dvarvietėje pastatytas puikus Amatų centras, sutvarkytas netoli esantis buvęs apleistas svirnas, mes norėtume sutvarkyti ir pastatą, kuriame mano vaikystės metais buvo kultūros namai“, – teigė A. Zalatoris.
Anot jo, sutvarkytame pastate tikrai būtų ką veikti.
Bendruomenės pirmininkas neslėpė tikrai ėjęs pas dviejų butų savininkę, teiravęsis, ar šioji sutiktų juos parduoti. Dėl kitų dviejų butų savininkų A. Zalatoris sakė esantis tikras, kad jie sutiks su siūlomu sandoriu.
„Gyventojų tikrai niekas neišmes į gatvę, privalome susitarti, kad butus jie parduotų ir tik tuomet galime tikėtis kurti kultūros įstaigą“, – tvirtino Upytės bendruomenės pirmininkas.
Butų išpirkimo klausimas buvo pateiktas svarstyti Panevėžio rajono tarybos nariams.
Politikai – už butų išpirkimą
Rajono meras Antanas Pocius pripažino, kad medinukas šalia Upytės amatų centro rajonui garbės nedaro, ir dėl jo net pačiam merui tenka raudonuoti prieš atvykstančius lankytojus.
Tad rajono vadovas sakė teigiamai įvertinęs Upytės bendruomenės iniciatyvą pastatą pritaikyti kultūros reikmėms.
„Žinau, kad didžiausia suma, kurią bendruomenė gautų iš ES fondų nugyventam pastatui paversti kultūros įstaiga, yra 200 tūkstančių eurų. Tačiau kapitališkai sutvarkyti reikėtų dar bent milijono eurų. O iš kur juos paimsi? Tektų skirti iš rajono biudžeto“, – skaičiavo meras.
Savivaldybės tarybos posėdyje šiai idėjai pritarta balsų dauguma.
Dabar nekilnojamojo turto vertintojai turėtų nustatyti butų kainą, o tada, pasak A. Pociaus, jau galėtų prasidėti ir derybos su butų savininkais.
„Pastatas, apie kurį kalbame, nėra kultūros paveldo objektas, tad perstatyti jį nebūtų sudėtinga. Bet peršasi mintis, ar nebūtų paprasčiau, išpirkus butus, jį nugriauti ir pastatyti naują“, – užsiminė meras.
