Nors pandemijos laikai liko už nugaros, kai kurios mokyklos vėl priverstos prisiminti nuotolinio mokymo patirtį. Švietimo sistemos krizę realiai pajuto vienos gimnazijos Panevėžio rajone moksleiviai, kuriems matematikos tenka mokytis pedagogui pamokas vedant ne klasėje, o kompiuterio ekrane.
Mokyklų vadovai neslepia: šiandien mokytojas – deficitas, dėl kurio tenka taikytis net su skaudžiais kompromisais.
Mokykloms nesisekant privilioti mokytojų, kai kurioms tenka prisiminti pandemijos pamokas – grįžta nuotolinis mokymas.
Nuo šių mokslo metų nuotoliu matematikos mokosi ir šio dalyko valstybiniam egzaminui ruošiasi Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos vienuoliktokai ir dvyliktokai.
Kaip teigė gimnazijos direktorė Gita Kubilienė, beveik kasmet prieš naujus mokslo metus vykdavo tam tikra pedagogų rotacija. Tačiau šiemet susiklostė itin sudėtinga situacija: mokyklai teko ieškoti anglų kalbos ir net dviejų matematikos mokytojų.
„Kai sužinai, kad mokytojas išeina iš darbo, visuomet būna šaltas dušas. Kasmet būdavo pokyčių – vieni ateidavo, kiti išeidavo, bet tokios tragiškos situacijos dar nesame turėję. Vieną matematikos mokytoją pavyko rasti, bet ji atėjo tik su sąlyga, kad dirbs su mažesniais vaikais. Būčiau davusi ir dvyliktokus, bet mokytoja vyresniųjų nenorėjo. Dabar mokytojai karaliai, mes jiems lenkiamės ir sutinkame su jų sąlygomis, kad tik ateitų dirbti“, – pasakoja gimnazijos direktorė.
Neturėjo pasirinkimo
Pasak G. Kubilienės, kadangi naujoji matematikos mokytoja jau dirbo kitoje įstaigoje, darbą J. Zikaro gimnazijoje galėjo pradėti tik nuo rugsėjo 22-osios.
Iki to laiko su 5–8 klasių mokiniais kaip savanorė dirbo pati mokyklos direktorė, turinti ir matematikos mokytojo kvalifikaciją.
„O ką daryti, negaliu vaikų palikti be matematikos“, – teigė G. Kubilienė.
Tačiau rasti matematikos mokytoją 11–12 klasėms – niekaip nepavyko.
Direktorė pasakoja šio dalyko pedagogo ieškojusi visais kanalais, net per socialinius tinklus, tačiau didžiulės pastangos rezultatų nedavė.
„Mūsų mokytoją paviliojo miesto mokykla. Aš vieną mokytoją prisiviliojau iš kitos ugdymo įstaigos, bet mokytojų trūkumo problema iš esmės nesprendžiama, nes naujų specialistų beveik neberuošiama. Kiek skambini, visur neigiamas atsakymas – žmonės paprastai jau dirba didžiuliais krūviais arba nebenori keisti mokyklos. Vyresnio amžiaus pedagogai nevairuoja, tad tokių į rajoną dar sudėtingiau prisikviesti“, – kaimo mokyklų realybę įvardija G. Kubilienė.
Anot jos, gimnazijai teliko vienintelis kelias – pereiti prie nuotolinio mokymo.
Direktorei pavyko rasti jauną pedagogą, kurio parengti mokiniai gana sėkmingai laiko matematikos valstybinius egzaminus.
Mokykla supirko nuotoliniam mokymui reikalingą įrangą.
Išmokė pandemija
Pasak G. Kubilienės, vyresniųjų klasių mokiniams nuotolinis mokymas nebėra naujiena – tokį modelį jie jau išbandė per kovido pandemiją.
Skirtumas tik toks, kad dabar nuotolinės pamokos vyksta mokykloje, o atsiskaitymus stebi mokytojo padėjėjas, bibliotekininkas ar kitas mokyklos darbuotojas.
„Žinoma, nuotolinis mokymas negali atstoti kontaktinio, bet mūsų atveju nelabai turėjome pasirinkimo. Mūsų vaikai motyvuoti, patys stengiasi mokytis, manau, visai gerai įsivažiavome. Juk kai tėvai samdo vaikams korepetitorius, daugiausia jų taip pat dirba nuotoliniu būdu. Aš tik už tai, kad mokytojas dirbtų gyvai, bet ne visuomet tas įmanoma“, – teigė G. Kubilienė.
Gelbėjo kaimynai
Prieš porą metų prie nuotolinio mokymo per chemijos pamokas teko pereiti ir Raguvos gimnazijos moksleiviams.
Kaip teigė Raguvos gimnazijos direktorė Inesa Vietienė, į vaiko auginimo atostogas išėjus chemijos ir gamtos mokytojai, prieš pat rugsėjo 1-ąją paaiškėjo, kad nėra kuo jos pakeisti. Jau tuomet visoje Lietuvoje itin trūko gamtos mokslų pedagogų.
„Kreipiausi į kitų rajono gimnazijų vadovus su pagalbos prašymu, galbūt kuris mokytojas neturi viso krūvio ir dar galėtų padirbėti mūsų mokykloje. Tokio specialisto neatsirado. Tačiau artimiausi kaimynai Velžio gimnazija geranoriškai sutiko pagelbėti – savo chemijos mokytojos paprašė patalkinti. Kai mokytoja vedė pamokas savo aštuntokams, tuo pačiu metu ir mūsų aštuntokai stebėjo jos pamoką, tik nuotoliu. Vaikai, kilus neaiškumų, galėjo konsultuotis sutartu laiku“, – kaip išsprendė chemijos mokytojų trūkumo problemą, pasakojo I. Vietienė.
Taip Raguvos gimnazistai mokėsi visus metus.
Kad tokį mokymosi būdą priimtų kiti mokytojai, mokiniai ir jų tėvai, anot direktorės, reikėjo įdėti nemažai pastangų, aiškinant, kad tai vienintelė galimybė organizuoti mokymo procesą.
Mokiniams tokia mokymosi forma iš pradžių atrodė labai patraukli, bet kai ugdymo procesas įsibėgėjo, temos sudėtingėjo, daugėjo darbų, jie suprato, kad pamokos su mokytoju klasėje turi savų privalumų.
„Tai pareikalavo visų pusių supratingumo. Džiaugiamės, kad po metų mums pavyko rasti kitą pedagogą, kuris sėkmingai dirba“, – kalbėjo Raguvos gimnazijos direktorė.
Ateitis – mokytojai kompiuterio ekrane
Kaip teigė I. Vietienė, kol kas dar būtų sunku atsakyti, ar nuotolinis mokymas galėtų pakeisti įprastas pamokas.
Bent dalį pamokų, svarsto direktorė, tikrai galima organizuoti ir nuotoliu.
Po šios patirties mokykla gerokai drąsiau žiemą, kai oro sąlygos sudėtingos, o keliai sunkiai išvažiuojami, dienai ar dviem pereina į nuotolinį mokymą.
Tačiau jaunesnių klasių vaikams arba planuojantiems laikyti to dalyko egzaminą reikalingos kontaktinės pamokos.
„Trumpam mokymasis nuotoliu tikrai gali būti išeitis, ypač vyresniems vaikams, kurie jau turi gebėjimą mokytis savarankiškai, tačiau toks būdas tikrai negali visiškai pakeisti kontaktinių pamokų. Pagal tai, kiek mokytojų jau dabar trūksta, ateityje pedagogų, stovinčių prieš mokinius klasėje, mažės“, – neabejoja I. Vietienė.
Laikina išeitis
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus teigė, kad šiemet matematikos nuotoliu mokosi tik Paįstrio J. Zikaro gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai.
Pasak vedėjo, tikimasi, kad tai laikina.
„Anksčiau taip pat turėjome nuotolinį mokymą, kai pamokos buvo transliuojamos iš vienos rajono mokyklos į kitą. Sunkokai, bet mokyklų vadovams pavyko rasti trūkstamų specialistų. Tikimės, kad ir Paįstryje rasime kitą sprendimą“, – sako A. K. Rimkus.
Anot jo, nuolat bendradarbiaujama su miesto švietimo įstaigomis ir Švietimo skyriumi, dalijamasi pedagogų kontaktais.
Rajono Savivaldybė mokytojams padidino kelionių į darbą ir atgal kompensacijas. Taip pat numatytos tikslinės išmokos – po 500 eurų papildomai kas mėnesį, jeigu pedagogas pereina dirbti iš miesto ar kito rajono mokyklos ar atvyksta iš karto po studijų. Taip pat numatyta papildoma motyvacinė priemonė – 5 tūkst. Eur vienkartinė išmoka persikėlimo ir įsikūrimo išlaidoms padengti.
„Tikimės, kad visos šios priemonės padės pritraukti reikiamų specialistų“, – viliasi A. K. Rimkus.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė pasidžiaugė, kad kol kas dėl mokytojų trūkumo bėdų miesto mokyklos neturi ir visos pamokos vyksta kontaktiniu būdu.
„Šiemet tikrai nebuvo tos problemos, kad mokslo metus Panevėžio mokyklos pradėtų be reikiamų specialistų“,– teigė S. Sėrikovienė.
Imituojamas problemų sprendimas
Viename iš Vyriausybės programos punktų numatoma „siekti, kad mokyklose, kuriose nėra galimybės užtikrinti tam tikrų dalykų mokytojų etatų, savivaldybės, bendradarbiaudamos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sudarytų sąlygas organizuoti nuotolines pamokas, kurias vestų aukštos kvalifikacijos Lietuvos mokytojai“.
Tačiau, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, mokytojų profsąjunga griežtai nesutinka su šio Vyriausybės programos punkto įgyvendinimu.
„Siūlomas sprendimas programuoja ilgalaikę švietimo sistemos degradaciją. Juo bandoma slėpti esamas problemas, o ne jas spręsti, todėl šiam sprendimui kategoriškai prieštaraujame ir priešinsimės“, – pranešime cituojamas LŠMPS pirmininkas.
Profsąjungos teigimu, šiuo siūlymu naujai formuojama Vyriausybė „menkina ir žemina mokytojo vaidmenį“ bei toliau skatina gilinti atskirtį tarp miesto ir kaimo mokinių.
„Prieš kelerius metus vykusi pasaulinė pandemija aiškiai parodė, kad mokymasis per ekraną mokymosi rezultatus blogina. Nuotolinio mokymo pasekmes jaučiame iki šiol. Tą aiškiai signalizuoja ir pastarųjų kelerių metų egzaminų rezultatai“, – sako E. Milešinas.
„Mokytojų trūkumo neišspręs nuotolinės imitacijos. Mūsų pozicija yra aiški ir tvirta – mokytojas privalo būti klasėje“, – pridūrė jis.
