Daugiabučio renovacija – ne vien pastato energinio efektyvumo didinimas ir šildymo sąskaitų mažinimas. Kartu tai investicija į jaukesnę, patogesnę, saugesnę kasdienybę, gyvenimą be nuolatinių avarijų ir remontų dar ne vieną dešimtmetį. Tačiau sėkmei gali sutrukdyti klaidos, padaromos planavimo ar sprendimų priėmimo etapuose. Ekspertai išskiria tris dažniausiai pasitaikančius trukdžius ir paaiškina, kaip jų išvengti.
Neįvertinta planavimo ir projektavimo svarba
Planavimo ir projektavimo kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių renovacijos rezultatus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis pabrėžia, kad šiuo etapu būtina tiksliai įvertinti pastato būklę ir atsižvelgus į tai suplanuoti visus svarbiausius techninius sprendimus.
„Prieš rengiant investicijų planą būtina tiksliai įvertinti pastato būklę. Tipinis atvejis – pasirenkamas ventiliuojamas fasadas, tačiau neįvertinama, ar laikantysis mūras tinkamas tokiai sistemai. Vėliau paaiškėjus, kad konstrukcija nepakankamai tvirta, tenka keisti sprendimus ir projektą, tai reiškia papildomas išlaidas ir vėlavimus“, – komentuoja ekspertas.
Kitas svarbus elementas – energinio naudingumo sertifikatas. Jis grindžiamas teoriniais skaičiavimais, kurie ne visuomet atitinka realias sąlygas. Tai gali iškreipti lūkesčius dėl energijos taupymo. Taip pat, jei nenumatoma mechaninė vėdinimo sistema, atnaujintame, sandariame pastate gali kauptis drėgmė, blogėti oro kokybė ir formuotis pelėsis. Šios klaidos tiesiogiai veikia gyventojų komfortą ir sveikatą.
Taupymas pradžioje gali brangiai kainuoti ateityje
Antra klaida – sprendimai, paremti vien tik kaina ir šildymo sąskaitų bei kitų eksploatacinių išlaidų sumažėjimu. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas teigia, kad ilgalaikė nauda turėtų būti pagrindinis renovacijos tikslas.
„Renovacija leidžia visapusiškai atnaujinti namą – pagerinti saugumą, pakeisti nusidėvėjusias sistemas, sumažinti energijos nuostolius. Modernizuojant pastatą galima integruoti ir papildomas jaukumo ir patogumo suteikiančias funkcijas – didesnius balkonus, dviračių saugyklas, priedangas rūsiuose. Visa tai padidina komfortą ir vertę“, – sako E. Petrauskas.
Automatizuotos sistemos leidžia gyventojams patiems valdyti šildymą, vėdinimą, palaikyti norimą mikroklimatą ir efektyviau naudoti energiją. Tai ne tik padeda mažinti sąnaudas, bet ir pailgina jo tarnavimo laiką. Išauga ir būsto vertė.
Pasyvūs gyventojai – kliūtis sklandžiam procesui
Aktyvus bendruomenės įsitraukimas nuo pirmųjų etapų – viena svarbiausių renovacijos sėkmės sąlygų. Pasak dr. Karolio Banionio, kai sprendimai priimami nedidele balsų persvara, net keli aktyvūs gyventojai gali nulemti proceso eigą.
„Kai sprendimų priėmimas priklauso nuo kelių balsų, net keletas aktyvių gyventojų gali nulemti, ar namas bus renovuotas. Taip pat būna, kad tie patys aktyvūs žmonės vėliau kelia papildomų sąlygų, kurios stabdo procesą. Todėl labai svarbu, kad visi gyventojai būtų informuoti, įtraukti ir dalyvautų sprendžiant iškilusius klausimus“, – pabrėžia ekspertas.
Dialogas, aiškiai pateikti sprendimai padeda išvengti vėlavimų, papildomų balsavimų ir galimų nesutarimų. Svarbus ir bendruomenės susitelkimas, pasitikėjimas vieni kitais ir projektą įgyvendinančiais specialistais.
Šiuo metu – ypač palankus laikas planuoti renovaciją. Kvietimas valstybės paramai daugiabučių renovacijai gauti galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame APVA puslapyje: apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
