Panevėžio Laisvės aikštės pilkas tunelis netrukus atgis ryškiomis spalvomis ir miesto simboliais. Ant jo sienos kuriamas piešinys taps dar viena traukos vieta, kurioje atsispindės ne tik žinomiausi Panevėžio objektai, bet ir mistinės Nevėžio upės dvasios.
Jau netrukus Panevėžyje turėtų atsirasti dar vienas spalvingas ir profesionalus piešinys ant pastato sienos.
Laisvės aikštės tunelyje, vedančiame Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos link, ant sienos bus galima išvysti žymiausius miesto objektus, pastatus, patį Nevėžį su jo dvasiomis, o galbūt piešinyje atpažinti ir save.
Piešinio eskizas jau perkeltas ant tunelio sienos, kuri dar iki šios savaitės buvo subjaurota įvairiais užrašais.
Vienas Laisvės aikštės tunelis greta Panevėžio kolegijos jau sutvarkytas – jame miesto Dailės galerijos iniciatyva sieną papuošė panevėžiečių sukurtas keraminis pano.
Naujasis piešinys gretimame tunelyje – Panevėžio plėtros agentūros projektas.
Agentūros direktorė Monika Miniotaitė sako, jog taip siekiama mieste sukurti daugiau traukos vietų.
„Mūsų tikslas – paskatinti turistus ilgiau užsibūti Panevėžyje. Ne atvažiuoti į vieną objektą ir išvažiuoti, bet pailginti maršrutą Panevėžyje“, – teigia M. Miniotaitė.
Anot jos, Panevėžio plėtros agentūra jau keletą metų siekia kurti nedidelius traukos centrus.
Vienas ankstesnių pavyzdžių – šviečiančių sodų ekspozicija Skaistakalnio parke. Šiemet atidaryta paroda buvusiame cukraus fabrike. Taip pat prisidėta kuriant Gabrielės Petkevičaitės-Bitės piešinį ant pastato sienos Respublikos gatvėje. Kūrinys tunelyje, pasak M. Miniotaitės, būtų dar vienas gatvės meno piešinys, prie kurio žmonės galėtų ir nusifotografuoti.
Miesto simboliai
Naujojo piešinio tema susijusi su šiemet pristatytu miesto ženklu „Panevėžys. Kaip mes“.
Ant tunelio sienos tapo panevėžietė menininkė Jolita Puleikytė.
Panevėžio plėtros agentūros projektų vadovės Rūtos Sakalauskienės teigimu, piešiniui apie miestą specialiai ieškota vietos menininko. J. Puleikytė šiuo metu yra viena aktyviausių Panevėžio dailininkių.
„Visa tai yra apie Panevėžį, tad ir kreipėmės į panevėžietę“, – sako R. Sakalauskienė.
Anot jos, piešinyje bus matomi miesto objektai, žmonės: upė, Don Kichoto skulptūra, malūnai, „Stasys Museum“, kiti atpažįstami miesto objektai.
„Kad kiekvienas praeivis, miesto svečias galėtų piešinyje atrasti ir save“, – intriguoja R. Sakalauskienė.
Anot jos, piešinys tunelyje – bandomasis projektas. Kitais metais gatvės meno Panevėžyje turėtų atsirasti dar daugiau – tam jau numatytos ir vietos, ir objektai.
„Vieną objektą esame nusižiūrėję pramoniniame rajone, kur yra betoninė didžiulė, ilga siena. Būtų gražu ją apipavidalinti ir suteikti spalvų pramoniniam rajonui“, – svarsto agentūros atstovė.
Kol kas numatytos vietos ir objektai neatskleidžiami, kol nesurinkti jų savininkų sutikimai.
„Tikimės, kad Panevėžys apsikrės sienų tapyba“, – viliasi R. Sakalauskienė.
Piešinių ant pastatų sienų daugėja ne viename šalies mieste.
„Miestai piešia sienas, vieni su kitais matuojasi, kurio didesnis piešinys. Be abejo, tai jau tapo miestų mada“, – pažymi Panevėžio plėtros agentūros atstovė.
Praeiviai jau atkreipė dėmesį
Menininkė Jolita Puleikytė darbus tunelyje pradėjo šią savaitę.
Pirmiausia pasiruošė sieną. Anksčiau buvusius grafičius menininkė dengė gruntu ir uždažė.
J. Puleikytė pasakoja, kad šį kartą dėl vietos specifikos ilgiau nei įprastai užtruko eskizo ant sienos perkėlimo darbai.
Juos menininkė dažniausiai atlieka naudodama projektorių. Kadangi piešinys didelis, norint iš karto matyti visą eskizą ant sienos, reikia didesnio atstumo, o tunelio erdvė ribota. Menininkei pavyko iš antro bandymo.
„Prie tokių sienos darbų visada atsiranda žavių istorijų. Pažįstamas ėjo pro šalį, sustabdžiau jį. Turėjo man padėti – pastumdyti projektorių ir pan.“, – juokiasi J. Puleikytė.
Kad turėtų darbui reikalingą elektrą, menininkė išsinuomojo benzininį generatorių, tačiau jo kvapas ir garsas trukdė daugiabučio gyventojams. Kitą dieną Jolita rado netikėtą sprendimą.
„Sutikau kitą pažįstamą, kuris avantiūristiškai greitai nuėjo iki „Galerijos XX“ ir paprašė jų elektros. Per visą Laisvės aikštę atsitempėme laidus“, – džiaugiasi būsimo piešinio autorė.
Piešinys ant tunelio sienos vaizduos miestą, tačiau jame menininkė rado vietos ir mistinėms būtybėms.
„Pati jaučiu labai stiprų ryšį su upe – vandeniu, tekančiu per miestą. Pavaizdavau moteris kaip mistines būtybes. Nors Nevėžis vyriškos giminės, bet išlenda moterys – tarsi jo dvasios – ir įsiterpia į Panevėžio kasdienybę“, – aiškina J. Puleikytė.
Kurdama eskizą ant sienos dailininkė sulaukė ir praeivių reakcijos.
Vieni svarstė, kad sieną vėl išmargins grafičiai, kiti drąsiai klausinėjo, kas čia bus, o treti susidomėję nužvelgdavo.
Menininkės teigimu, daugiau reakcijų sulaukiama viešą piešinį pradėjus spalvinti.
„Tada žmonės linkę labiau stebėti, žiūrėti, komentuoti. Mano stilius visur panašus. Man patinka ryškios, vaiskios spalvos. Jos tikrai kasdienybei suteikia džiaugsmo“, – sako J. Puleikytė.
