Iš Panevėžio rajone turistų gausiai lankomo Pašilių stumbryno aptvaro dar liepą pasprukęs trylikametis stumbras Gipolas iki šiol tebeklaidžioja laisvėje.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regioninio padalinio vadovo Giedriaus Bronušo, gyvūnas toli nesitraukia – stebimas miške maždaug pusantro kilometro nuo stumbryno.
Pasak G. Bronušo, Gipolas niekada nebuvo ramus gyvūnas – dažnai ieškodavo progų ištrūkti.
„Jis pakankamai stiprus ir aštrus stumbras, tikrai nebuvo iš ramesnių, nuolat ieškojo išėjimo į laisvę“, – pasakoja padalinio vadovas.
Nors dabar stumbras maklinėja miškuose, kartais jis išeina į aplinkinius laukus pasimaitinti žiemkenčiais.
„Gipolą stebime naudodami termovizorius – matėme, kad jis išeina į palaukę, pasimaitina, o paskui grįžta į tankmę“, – teigė G. Bronušas.
Tiesa, pastarąją savaitę Gipolo darbuotojai nematė.
Laukia grįžtančio ne vieno
G. Bronušas pabrėžia, kad stumbro pabėgimas – ne maištas prieš nelaisvę, o gamtos instinktai. Netoli Pašilių stumbryno aptvaro tuo metu buvo apsistojusi laisvėje gyvenančių šešių patelių banda be patino, tad Gipolą galėjo stipriai paveikti stumbrių rujos kvapas.
„Manau, patelių skleidžiamas kvapas turėjo įtakos tokiam emocingam Gipolo pabėgimui“, – svarstė miškininkų atstovas.
Vis dėlto paskutinį kartą prižiūrėtojai jį stebėjo vieną.
Tai leidžia manyti, kad pabėgėlis linkęs į vienišiaus gyvenimą, tačiau vadovas neatmeta, jog miške jis vis dar bendrauja su patelėmis.
„Ką jie ten miške daro – ar kartu vaikšto, ar ne – sunku pasakyti“, – kalbėjo VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovas.
G. Bronušas juokiasi, jog labiausiai apsidžiaugtų, jei Gipolas parsivestų naująsias drauges į stumbryno aptvarą.
Bando privilioti
Anot G. Bronušo, laivėje palikti Gipolo negalima. Jis gimęs aptvare, tad nėra visai laukinis gyvūnas.
Padalinio vadovas tikisi, kad rudenį, kai miške sumažės natūralaus pašaro, bėglį pavyks prisivilioti atgal.
„Maitinam stumbrus kombinuotaisiais pašarais – jie šitiems gyvūnams kaip tortas žmonėms. Stumbrai atpažįsta garsus, reiškiančius, kad gaus pašaro: kibirų barbenimą, traktoriaus darbą. Planuojame važinėti aplink stumbryną, skleisti tuos garsus, dėti skanėstų ir bandyti Gipolą privilioti“, – pasakojo G. Bronušas.
Kol kas tokie bandymai nedavė rezultatų, tačiau prižiūrėtojai tikisi, kad rudenį, kai laukuose sumažės triukšmo ir darbų, šis būdas suveiks.
Bendruomenė išliko rami
Maždaug 800 kg sveriančio Gipolo pabėgimas vasarą buvo sukėlęs nemenką ažiotažą. Miškininkams apie bėglį pranešus policijai, o šiai išplatinus pranešimą visuomenei, viešojoje erdvėje užvirė diskusijos, kaip elgtis miške sutikus tokį gyvūną.
Visgi vietiniai gyventojai liko ramūs.
Aplink Krekenavą stumbrai yra įprasti gyvūnai, jie neretai matomi laukuose, todėl vieno pabėgusio stumbro pasirodymas šių apylinkių gyventojams nesukėlė sensacijos.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys tikina, kad stumbrai vietinių tikrai negąsdina.
„Žmonės labiau nori pasigrožėti šiais milžinais, nufotografuoti, neišsigąsta“, – sako seniūnas.
