Kniaudiškių parko pasaka skęsta šiukšlėse

Skaitytojo pasiūlyta tema

Prieš beveik porą metų vietoj apleisto šabakštyno Molainių gatvėje radęsis naujas Kniaudiškių parkas Eglės žalčių karalienės motyvais turėjo panevėžiečiams dovanoti visiškai naują erdvę natūralios gamtos glėbyje.

Tačiau, anot kai kurių panevėžiečių, realybė nuo žadėtos vizijos skiriasi kardinaliai.

Nešienauta žolė, šiukšlėmis nusėtas tvenkinys, apžėlę pakraščiai ir netvarka verčia parką panašėti ne į kultūrinę poilsio erdvę, bet į sąvartyną.

Panevėžiečiai ironizuoja, kad šiame parke Žilvinas gali atplaukti nebent tik apžėlusio dumblo ir šiukšlių puta. Tačiau Savivaldybės atstovai tikina, jog naujojo parko koncepcija ir buvusi kitokia – turėti nesukultūrintą erdvę, kurioje skleistųsi visa gamtos įvairovė.

O lankytojų paliekamos šiukšlės ir grafičiais išmargintos šiukšliadėžės – tik mūsų visuomenės veidrodis.

Veja smarvė ir netvarka

Kaip pasakojo panevėžietis Kazimieras, kadangi gyvenantis netoli Kniaudiškių parko, vis užsukantis čia pavaikščioti.

Vyro teigimu, bendruomenė labai laukusi šio parko, tačiau teko nusivilti. Nors pati idėja išties graži, trūksta elementarios priežiūros.

„Žolė šią vasarą buvo nupjauta gal tik kartą. Taip, natūralios pievos gražu, bet juk tai tikra erkių veisykla. Koks malonumas vaikštinėti parke, kai žolė tau siekia pažastis, – stebėjosi Kazimieras. – Visai neseniai ji buvo pagaliau nupjauta, tačiau žolės kupstai taip ir palikti. Juk čia miesto parkas, ne ūkininko pievos.“

Anot jo, dar baisiau atrodo maurais apžėlęs tvenkinys, kur tarp žydinčių lelijų plaukioja plastikiniai buteliai ar įvairūs maišeliai.

„Jau kitąmet planuojame viešuosius pirkimus vaizdo kameroms pirkti. Numatyta, kad jos bus įrengtos ir Kniaudiškių parke.“

D. Vadluga

„Ne kartą pats mačiau, kaip po savaitgalio šiukšlės tiesiog virsta iš šiukšliadėžių, tad nieko keisto, kad vėjas jas išnešioja po visą parką. Žinote, yra tokia išdaužytų langų teorija – žmonės, matydami šiukšlyną, ir patys pradeda tas šiukšles mesti sau po kojomis. Aš jau nekalbu apie grafičiais aprašinėtas šiukšliadėžes ar informacinius stendus. Žinoma, tai niekieno kito, tik mūsų jaunimėlio darbas, bet gal nors retkarčiais reikėtų nuvalyti, kad kitiems neniežtėtų rankos niokoti mūsų visų turto?“ – kalbėjo Kazimieras.

Apie saugumą parke, panevėžiečio nuomone, visiškai nėra pagalvota. Vakarais čionai pats net nerizikuojantis eiti, mat dažniausiai ant suoliukų būna prisėdę ne visuomet draugiškai nusiteikusio jaunimo. Iš paliekamų šiukšlių matyti, jog neretai vartojami ir svaigieji gėrimai.

Kita vertus, gūžteli vyras, o ką daugiau veikti parke: vaikams nėra jokių veiklų, o grožėtis laukinėmis pievomis, kurios skęsta šiukšlėse, ne visiems smagu.

„Ne visi apie tai kalba, bet iš Kniaudiškių parko bėgti verčia ir nemalonus kvapas, kurį skleidžia mediniai suoliukai ir takai, – pridūrė pašnekovas. – Panašu, gaminti jie iš ne visai tam pritaikytos medienos.“

„Smagu, kad Panevėžys atnaujina savo žaliąsias erdves ir jų mieste vis daugėja, tačiau labai norėtųsi, kad parkai būtų prižiūrimi. Aš pats irgi šiuo klausimu kalbėjau su Savivaldybe, išties keista, kai nevalyvumas yra dangstomas natūralios gamtos kauke. Tai gal turėti sąvartyną mieste irgi natūralus dalykas?“ – pasipiktinimo neslėpė Kazimieras.

Natūralios pievos

Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos žiniomis, pastaruoju metu skundų dėl Kniaudiškių parko iš gyventojų nesulaukta. Nors kad žolė šiame parke išties gerokai rečiau pjaunama, neneigia: kai kurios parko vietos tikrai šienaujamos tik kartą ar du per sezoną. Bet toks esą ir buvęs sumanymas – palikti nesukultūrintas pievas, kuriose skleistųsi natūralus gamtos grožis ir biologinė įvairovė.

„Pjauname tik priėjimus prie pasivaikščiojimo takų, kad nereikėtų bristi per aukštą žolę, bet pievos šiame parke turi augti natūraliai, jos nebus šienaujamos taip, kaip kituose parkuose, vietomis žolė bus pjaunama tik kartą per sezoną“, – teigė D. Vadluga.

O šiukšlės, anot jo, yra nuolat surenkamos ir išvežamos. Tačiau kartais būna nenumatytų situacijų, kuomet ryte viskas sutvarkoma, bet po pietų – jau vėl netvarka.

„Parkas tikrai tvarkomas periodiškai. Iš tvenkinio taip pat išrenkamos šiukšlės, jeigu jų ten yra. Bet šiukšliadėžės gali užsipildyti per dieną, jeigu parkas intensyviai lankomas. Suorganizuosime, kad viskas būtų sutvarkyta“, – patikino D. Vadluga.

Nuvykus „Panevėžio balso“ fotografui, parke išties darbavosi bendrovės „Specialus autotransportas“ darbuotoja.

D. Vadluga patikino, kad šiuo metu sprendžiama, ir kokių priemonių imtis dėl saugumo parke ir prevencinių priemonių prieš vandalus.

„Jau kitąmet planuojame viešuosius pirkimus vaizdo kameroms pirkti. Numatyta, kad jos bus įrengtos ir Kniaudiškių parke, tai užtikrins didesnį saugumą ar bent sudrausmins galimus pažeidėjus. Išties gaila, kad ne visi vertina tai, kas kuriama visų gerovei“, – apgailestavo D. Vadluga.

Prireikė dviejų dešimtmečių

Kniaudiškių parkas tarp Žygeivių, Molainių bei V. Alanto gatvių lankytojų laukia jau nuo 2023-iųjų rudens.

Parko įrengimui populiarios liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais buvo pasinaudota ES parama.

Tvenkinys simbolizuoja jūrą, gyvatašakė eglė – tai Eglė, Žalčio žmona ir vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės – mama, kalneliai su giraitėmis – tai sūnūs ir dukrelė. Parke kiekvienam kalneliui suteiktas vaiko vardas, apie jį žaliuoja tos rūšies medžiai.

Per parką vingiuojantys takai simbolizuoja žalčius, žydinti raudona pieva – „kraujo putą“, balta pieva – „pieno putą“.

Visame plote pasodinta apie pusantro šimto įvairių medžių ir krūmų, pievose žydi aguonos, kraujalakės, gaisrenos, eraičinai, šalavijai, vingiorykštės, mėtos, čiobreliai, raudonėliai, vilkdalgiai, purienos ir kiti augalai.

Šioje pietinėje miesto dalyje įkurti parką planuota prieš du dešimtmečius, tam numatytas kone aštuonių hektarų ploto sklypas. Į jį buvo investuota daugiau nei milijonas litų, bet apie anų laikų bandymus teliudijo supilti 2–3 metrų pylimai ir iškastas tvenkinys.

Prieš maždaug ketverius metus Savivaldybė ėmėsi užbaigti parką, apleistą dykvietę paverčiant dar viena lankoma vieta mieste.

Tiesa, darbai trumpai buvo sustoję paaiškėjus, kad būsimo parko vieta pernelyg drėgna. Gelbstint skęstantį kuriamą parką, iš Savivaldybės biudžeto skirta 60 tūkstančių eurų jo teritorijai drenuoti.

Planuojama, kad ateityje parke galėtų atsirasti asfaltuotas dviračių takas, pontoninis tiltas į tvenkinio salą, WC ir likusi neįrengta mažoji architektūra. Ateityje čia galėtų veikti lauko klasės, kur vaikai mokysis ne iš vadovėlių, o iš gamtos.