Panevėžyje šią savaitę atsirado nauji, ryškiai geltoni atliekų konteineriai – aliejui.
Kol kas jie stovi vos 15-oje miesto vietų, tačiau neatmetama, kad jų daugės.
Manoma, kad jau kitais metais šios atliekos bus priimamos ir į miesto didžiagabaričių atliekų aikšteles.
Ten jas galės pristatyti ir rajono gyventojai.
Visiems patogu nebus
Naujieji konteineriai penkiolikoje miesto bendrojo naudojimo komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdygo pirmadienį. Jų tam tikrose aikštelėse galima rasti Alyvų, Radviliškio, Staniūnų, Žemaičių, Ramygalos, Dainavos, Vysk. K. Paltaroko, Žvaigždžių, Projektuotojų, Ateities, Parko, Statybininkų, A. Smetonos, Tulpių gatvėse, Liepų alėjoje.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės komunikacijos specialistė Justina Indulytė sako, kad šios vietos parinktos atsižvelgiant į konteinerių aikštelėmis besinaudojančių gyventojų skaičių, žmonių srautus. Be to, žiūrėta, kad naujieji konteineriai būtų kuo plačiau išdėstyti.
„Aišku, visiems gyventojams nėra patogu, bet bent jau lokaliai įmanoma prisiderinti. Tarkime, galbūt vykstant pro šalį bus patogu stabtelėti ir įmesti tarą su aliejumi“, – sako ji.
Kol kas tai tik bandomasis projektas, bus žiūrima, kaip gyventojams sekasi rūšiuoti. Pastebėjus, kad konteinerių trūksta, neatmetama tikimybė, kad jų mieste daugės.
Talpyklas aliejui pastatė ir juos aptarnaus įmonė „Biomotorai“.
Pasak J. Indulytės, kol kas jos bus tuštinamos kartą per mėnesį, prireikus tai bus daroma ir dažniau.
„Planuojama į keletą konteinerių integruoti specialius daviklius, informuosiančius, kada talpyklos prisipildo“, – komunikacijos specialistė svarsto, kad tokia priemonė leistų operatyviau reaguoti.
Į naujuosius konteinerius būtina meti tik aliejų ir riebalus, supiltus į sandarią, švarią, nedūžtančią tarą. J. Indulytė neatmeta, kad atsiras ir į stiklinius indus supilto aliejaus, tačiau perspėja, kad jie gali sudužti.
„Remiantis logika saugiausios ir sandariausios yra plastikinės talpyklos“, – primena ji.
Naudotam aliejui tinka įprastos buityje susikaupiančios plastikinės pakuotės, kurias žmonės paprastai išmeta. Tarkime, tušti pieno buteliai.
Kanalizacija ne išeitis
Pasak J. Indulytės, į aliejaus konteinerius galima mesti naudotą kepimo aliejų net ir su nuosėdomis. Taip pat pasibaigusio galiojimo, pakeitusį kvapą ar skonį aliejų, visus aliejus, kurių lieka nuo įvairių produktų. Tarkime, nuo silkės, šprotų, tuno ar kitų žuvies konservų, saulėje džiovintų pomidorų ir pan. Taip pat galima mesti ir gyvūninius riebalus. Tačiau draudžiama čia atsikratyti įvairių padažų, majonezo, kosmetinio aliejaus, sintetinės arba mineralinės alyvos, kitų skysčių.
Teigiama, kad naudotas aliejus yra viena problemiškiausių buityje susikaupiančių atliekų. Netinkamai atsikratant jis užteršia aplinką – trukdo augalų ir mikroorganizmų gyvybinei veiklai, patekęs į vandens telkinius sudaro plėvelę, mažinančią deguonies patekimą į vandenį. Išpiltas į kanalizaciją kaupiasi vamzdynuose ir sukelia rimtus nuotekų tinklų gedimus, padidina valymo įrenginių apkrovą. Tinkamai surinkus šias atliekas perdirbėjai iš jo gamina biokurą, techninės paskirties produktus, energiją. Aliejus surenkamas Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose ir kituose miestuose.
J. Indulytė spėja, kad iki šiol gyventojai dažniausiai nebetinkamu naudoti aliejumi atsikrato tiesiog supildami jį į kanalizaciją.
„Tai iš tikrųjų labai blogai, nes paskui nutinka įvairiausių kanalizacijos tinklų avarijų ir kyla problemų gyventojams“, – sako ji.
Kol kas aliejaus talpyklos bus tuštinamos kartą per mėnesį.
Tad tinkamas rūšiavimas gyventojams turėtų būti patrauklus.
„Juk aliejus yra tokia medžiaga, kuri gali pridaryti daug žalos ir individualiuose namuose, ir daugiabučiuose“, – aiškina komunikacijos specialistė.
Pasak J. Indulytės, į šiuos konteinerius aliejaus atliekas galės mesti ne vien daugiabučių, bet ir individualių namų gyventojai. Panevėžio rajono gyventojai, pasak jos, turėtų kreiptis į rajono Savivaldybę ir sakyti, kad taip pat norėtų tokių konteinerių.
Tikisi priimti aikštelėse
Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys neatmeta, kad talpyklų su aliejumi patenka ir į sąvartyną.
„Negalėčiau sakyti, kad visiškai nepatenka“, – sako jis.
Pasak direktoriaus, atliekos keliauja rūšiavimo įrenginiais, tad indai su aliejumi būtų iš karto pastebimi. Visgi jis spėja, kad patekus nedideliam plastikiniam bakeliui su aliejumi, maišelių draskytuvas galėtų ir jį pradrėksti.
„Tokie variantai gal ir galimi, bet indikacijų, kad daug metama, nėra“, – svarsto jis.
Į maisto atliekas patenka įvairių talpyklų, tačiau, kad būtų akivaizdu, jog jos su aliejumi, teigti negalima. G. Ulio manymu, gyventojai tikriausiai sugalvoja, kur padėti naudotą aliejų. Vieni galbūt išveža į kaimą ar sodą kompostuoti.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras taip pat turi planų surinkti iš gyventojų nebereikalingą aliejų. Pasak G. Ulio, tikėtina, kad tokia galimybė atsiras jau nuo kitų metų pradžios. Tiesa, konteineriai nebus statomi. Aliejus bus priimamas didžiųjų gabaritų atliekų aikštelėse. Į jas aliejų galės pristatyti ir rajono gyventojai. G. Ulys pasakoja, jog siekiant išsiaiškinti gyventojų poreikius buvo daryta apklausa. Anot jo, Lietuvoje yra aliejaus atliekų tvarkytojų, kurie galėtų atvažiuoti ir pasiimti surinktą aliejų iš konkrečios vietos.
Dalyje savivaldybių, kuriose aliejus surenkamas, buvo sugalvota gyventojams dalinti ir specialias talpyklas. Panevėžyje to daryti neplanuojama. G. Ulio žiniomis, praktika parodė, kad žmonės šias atliekas kaupia labai skirtingai ir jiems nebūtinai patinka jas rinkti į šiam tikslui duotą indą.
„Žmonės kūrybingi. Namuose tikrai turi įvairių nereikalingų talpyklų, kurių negaila atiduoti su atliekomis“, – sako jis.
Kad nauja galimybė kitais metais išaugintų eiles prie aikštelių, nemanoma. Jis priminė, kad didžiagabaričių atliekų aikštelėse įdiegta „online“ – tiesioginė stebėjimo galimybė. Kitaip tariant, prieš važiuojant galima atsidaryti internetinį puslapį ir pasižiūrėti, ar nėra eilių.
G. Ulio teigimu, buvo metas, kai gyventojai skundėsi, kad pasikeitus atliekų priėmimo reikalavimams tenka ilgai laukti prie aikštelių.
„Iki šiol išliko nuostata, kad reikia ilgai laukti. Kai pažeidėjo klausia, kodėl ne vietoje ką nors išmetė, teisinasi eilėmis. Tą girdėjome pernai, vis dar išlikę ir šiemet. Tad padarėme tiesioginį stebėjimą, kad prieš važiuojant būtų galima pasižiūrėti, kiek automobilių laukia prie vartų“, – sako jis.
Tarkime, prie vienos aikštelės laukia koks dešimt automobilių, o kitur tuščia. G. Ulio teigimu, logistikos prasme Panevėžys nėra apkrautas ir nuo vienos aikštelės nuvažiuoti iki kitos ilgai netrunka.
P. Židonio nuotr.
Citata:
