Panevėžį kertanti lėčiausia Lietuvos upė Nevėžis grasina pavirsti pieva. Kad taip nenutiktų, dar šįmet rengiamasi imtis valyti jo 150 metrų atkarpą nuo Vakarinės gatvės tilto Berčiūnų link. Dar prieš tris dešimtmečius šioje upės vietoje žolių visai nebuvo, dabar per jas ir sąnašas vanduo vos prateka.
Pasibaigus šienapjūtei miesto centrą kertančioje Nevėžio upėje, Panevėžys jau ieško šienpjovių atlaisvinti tėkmei ir dar tolyn – už Vakarinės gatvės tilto Berčiūnų link.
Šioje atkarpoje planuojama ne tik išvalyti žoles, bet ir sąnašas, vagos viduryje suformavusias savotišką salą.
„Esant lėtesnei tėkmei, dar labiau didėja sąnašų plotas. Mūsų tikslas pagerinti upės vagos būklę bei vandens pralaidumą“, – sako Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė.
Anot jos, už Vakarinės g. tilto sąnašų upėje kasmet daugėja. Dar 1990 metų nuotraukose ši vieta buvo visai be žolių.
„Ten suaugusios žolės, užsilaiko atplaukęs dumblas, šakos, šiukšlės. Šiemet upės srovė didesnė, tad vanduo prateka, bet kai vasaros labai sausos, upės lygis buvo nukritęs, tai vanduo net nepratekėdavo“, – teigia R. Taučikienė.
Pasak jos, anksčiau šioje atkarpoje upė buvo šienaujama, bet to nebepakanka.
Valys ir dugną
Nevėžio upės 150 metrų atkarpą paversti švaria upe konkurso laimėtojai turės suspėti per aštuonis mėnesius. Mat nuo kovo 15-osios iki birželio 30 dienos dėl žuvų neršto ir migracijos upėje atlikti tokius darbus draudžiama.
Darbus numatoma atlikti dviem etapais. Iš pradžių planuojama iš upės vagos ir pakrančių pašalinti augmeniją – vandens augalus, menkavertę augmeniją ir žoles, augančias upės šlaituose.
Vandens augmenija bus raunama žemkase ir plaukiojančiu įrenginiu išplukdoma į krantą bei laikinai sandėliuojama sklype Savitiškio gatvėje.
Pradžiūvusi išvežama į Dvarininkų kaime esančią žaliųjų atliekų aikštelę.
Antruoju etapu į geotekstilinį didmaišį bus šalinamos dugno nuosėdos. Skaičiuojama, kad numatytas išvalyti plotas upėje siekia 2758 kv. m. Planuojama pašalinti 2250 kub. m nuosėdų.
Kiek upei ir jos krantams valyti Savivaldybė numačiusi skirti lėšų, neatskleidžiama, kol vyksta konkursas rangoms darbams atlikti.
Tonos žolių
Šią vasarą, kaip ir kasmet, panevėžiečių akis traukė Nevėžį miesto centre nuo žolių vadavę šienpjoviai.
Jų paslaugos Savivaldybei kainavo kiek daugiau nei 26 tūkst. eurų su PVM.
Kasmet šienpjoviai iš upės ištraukia apie 90–100 tonų žolių. Nušienauta beveik 6,2 km ilgio atkarpa tarp J. Biliūno ir Vakarinės gatvių.
Lėčiausia šalies upė
Nevėžio upė mieste valoma nuo 2015 metų.
Žolės upėje nupjaunamos maždaug iki metro gylio. Po tokių darbų upė būna švaresnė, estetiškiau atrodo.
Nupjautos žolės laikinai iškeliamos į krantą, o joms per keletą savaičių sudžiūvus išvežamos į sąvartyną Dvarininkų kaime. Ten žolių biomasė kompostuojama, kol pavirsta trąša.
Nevėžis – lėčiausiai tekanti Lietuvos upė, dėl to itin greitai apželianti. Nukritus vandens lygiui, saulės spinduliai augalus pasiekia kone iki pat jų šaknų, todėl jie sparčiai veši. Nieko nedarant, tikėtina, kad Nevėžis labai greitai visiškai užželtų.
Nevėžį šienauja ir kaimynai Kėdainiuose. Ten pjaunama gerokai trumpesnė atkarpa – mažiau nei 2 km ties senamiesčiu.
Tai sakot valoma nuo 2015 m. O prie ekrano užtvankos kokią katastrofą pridirbot. Nusiurbėt gruntą o
šaknys atsivėrė. Apaugo dar labiau. Tik nekalbėkit kad tvarkoma buvo kažkas. Jei būtų tvarkyta tai tokių „katastrofų ” su Nevėžių nebūtų. Turit pinigų sočiai .Į ką baigia pavirst „Ekrano užtvanka. Seniau krantai buvo švarūs. Apsileidėliai , per švelniai pasakyta. Nemokat ,nenorit , nedirbkit.