Be stogo virš galvos likęs Panevėžio lėlių vežimo teatras gali lengviau atsikvėpti. Savivaldybė lėlininkams užleidžia Santuokų rūmų didžiąją salę ir dalį administracinių patalpų. O po sovietmečiu statytų rūmų rekonstrukcijos yra minčių vienintelį visoje Europoje tokį teatrą juose palikti visam laikui.
Diskusijos, kad Lėlių vežimo teatras jau išaugo savo dabartinius teatro namus ir reikia erdvesnių namų, virė ne vienerius metus.
Sprendimų paiešką paspartino žiemą nutikusi vandentiekio avarija, teatro pastatą Respublikos gatvėje pavertusi avariniu.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Astos Čeponienės teigimu, esminis sprendimas jau priimtas – Lėlių vežimo teatras iš avarinės būklės pastato kraustysis į toje pačioje Respublikos gatvėje esančius Santuokų rūmus.
Tiesa, kol kas laikinai, kol rekonstrukcija prasidės ir pačiuose Santuokų rūmuose.
„Teatrui nuspręsta atiduoti didžiąją salę, kur iki šiol vykdavo iškilmingos santuokos ceremonijos, ir dalį administracinių patalpų. Kol kas kalbame apie laikiną stogą virš galvos, kad galėtume užtikrinti Lėlių vežimo teatro veiklos tęstinumą“, – patvirtino A. Čeponienė.
Anot skyriaus vedėjos, paraleliai bus rengiamas Santuokos rūmų atnaujinimo projektas.
„Teatras ir toliau bus lengvai pasiekiamas visiems – liks miesto centre, visai šalia savo įprastinės vietos. Po rekonstrukcijos lėlininkai čia turės tikruosius namus“, – sakė A. Čeponienė.
Teks pasispausti
Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė teigia, kad kol oficialaus sprendimo dėl Santuokų rūmų perspektyvų nėra gavusi, nuo platesnių komentarų norėtų susilaikyti.
Anot jos, kai po vienu stogu dirba dvi skirtingos įstaigos, natūralu, jog gali atsirasti daugiau trinties, reikės derintis savo veiklas, kad vieni kitiems netrukdytų.
Santuokų pikas – vasara ir rudens pradžia, kai darbo dienomis sutuokiama nuo vienos iki keturių porų, o savaitgaliais – ir net iki 14.
„Jei teks dalytis patalpomis su lėlininkais, tokios laisvės nebeturėsime, reikės kruopščiai derinti visus procesus ir veiklas, kad tuo pat metu nevyktų ir santuokų ceremonijos, ir spektakliai. Kaip tai atrodys praktiškai, pamatysime tik pradėję dirbti“, – mano vedėja.
L. Guokė „Sekundei“ yra teigusi, kad pagal dabartinę paskirtį Santuokų rūmų pastatas gerokai per didelis.
Šio skyriaus veiklai nereikalingas didžiulis rūsys, kuris iki šių dienų nebaigtas įrengti – neturi grindų.
Civilinės metrikacijos skyrius išsiverstų ir atsisakęs kelių kabinetų.
Pastarųjų, aiškino L. Guokė, netgi išnuomoti negalima dėl pastato nestandartinio planavimo. Milžiniškas pastatas šildomas grindyse įrengtais simboliniais radiatoriais, todėl žiemą rūmuose kandžiojasi šaltis, bet vasarą tarp mūro sienų gaiviai vėsu.
Dauguma patalpų dar nuo pastato pridavimo nėra remontuotos, net ir kabinetai neperdažyti – kaip Santuokų rūmai projektuotas specifinio planavimo pastatas šaukiasi rimto pertvarkymo.
Išaugo senąsias patalpas
Šiais metais 40-metį pasitinkančio Lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis pasidžiaugė, kad pagaliau po ilgų nežinomybės savaičių priimtas sprendimas dėl teatro stogo virš galvos. Anot jo, laimė, kad kol kas lepina orai ir teatralai spektaklius gali rodyti po atviru dangumi. Vasaros sezonu jų scena tampa teatro vežimas.
„Patys suprantame, kad viskam reikia kantrybės, ne visuomet tokie klausimai sprendžiami taip greitai, kaip norėtųsi. Labai laukiame, kol pagaliau galėsime kraustytis kad ir į laikinus namus“, – kalbėjo A. Markuckis.
Teatro vadovas pasakoja jau prieš porą metų su miesto vadovais pradėjęs diskusijas, kad Lėlių vežimo teatras savo senąsias patalpas išaugo.
Kai prieš daugiau kaip tris dešimtmečius lėlininkai įsikūrė Respublikos gatvėje, visi džiaugėsi turėdami bent stogą virš galvos.
Tačiau žvelgiant iš šių dienų perspektyvos patalpos tokiam teatrui nepritaikytos – kaip kišenė mažytė salė, o aktorių poilsio patalpose net nėra lango.
„Apie didesnes patalpas teatrui buvo kalbama gal jau dvejus metus, bet iki nelaimės, kuomet trūkus vamzdžiams ir ilgai tekėjus vandeniui teatro pastatas tapo avarinės būklės, jokių konkrečių planų nebuvo. Tačiau pats gyvenimas viską sudėlioja į vietas“, – sako A. Markuckis.
Ideali vieta lėlininkams
Pasak A. Markuckio, Santuokų rūmai teatrui – tobulai tinkama vieta.
Po rekonstrukcijos Lėlių vežimo teatras turėtų net dvi – didžiąją ir mažąją sales, atsirastų erdvių rengti edukacijas, įvairias dirbtuves, net spektaklius kūdikiams.
Lėlininkų spektakliai taptų prieinami ir judėjimo negalią turintiems žiūrovams – iki šiol tokius ant rankų nešiodavo tėveliai ar teatro darbuotojai.
A. Markuckio dar viena neįgyvendinta svajonė – miestui dovanoti lėlių muziejų, kuris nesunkiai rastų vietą naujame pastate.
„Santuokų rūmai – ideali vieta mūsų teatrui, o ir pats pastatas labai teatrališkas. Tai būtų visiškai naujas ne tik Lėlių vežimo teatro, bet ir Panevėžio istorijos puslapis“, – įsitikinęs legendinio teatro įkūrėjas ir vadovas.
Buvusi mokykla netiko
Šiam teatrui buvo siūlyta įsikurti uždarytos Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos patalpose Parko gatvėje, tačiau jos lėlininkų nesužavėjo.
Anot A. Markuckio, teatras visų pirma yra pramoga, į kurią ateina šeima. Po spektaklio paprastai einama suvalgyti ledų, picos, aplankyti kitas miesto kultūros įstaigas ar tiesiog pasigrožėti Senvagės fontanu. Įsikūręs tarp daugiaaukščių, neabejoja lėlininkas, teatras prarastų savo magiją.
„Teatras visų pirma yra pramoga, kuri negali būti nuošalioje vietoje, apsuptoje daugiabučių. Žiūrovams reikia kokybės. Kad ir kaip būtų, kultūros įstaigos – ir miesto veidrodis. Kadaise Panevėžys buvo „žulikų“ miestas, bet dabar jis gyvena visai kitu ritmu. Tai, ką sukursime dabar, liks ir ateities kartoms“, – teigia A. Markuckis.
Ieško veido ir Respublikos gatvei
Savivaldybės vizija – ne tik rekonstruoti Santuokų rūmus, bet ir sutvarkyti teritoriją šalia jų.
Šiuo metu rengiama galimybių studija, kurios tikslas – išsiaiškinti Respublikos g. atkarpos nuo Vasario 16-osios g. iki „Stasys Museum“ transformacijos galimybes.
Studiją planuojama baigti dar šį mėnesį.
Panevėžio santuokų rūmai suprojektuoti 1984 metais, o pastatyti per trejus metus (1985–1987). Tačiau dėl klaidingo pastato konstrukcijų apskaičiavimo pradėti eksploatuoti tik 1989-aisiais.
Rūmai statyti šalia naujai suprojektuotos J. Urbšio gatvės. Visi to meto pastatai turėjo būti derinami su centrine valdžia Maskvoje, o ši Santuokų rūmų neleido projektuoti, todėl jie buvo kuriami prisidengiant kitu – Gerų paslaugų biuro – pavadinimu.
Šis išskirtinis Panevėžio centrinės dalies pastatas neretai pavadinamas sovietmečio baroko perlu. Dviejų aukštų, per 1000 kv. m statinio I aukšte įrengtas vestibiulis-fojė, administracinės, higienos patalpos. Vestibiulio centre – paradiniai laiptai, virš jų įkomponuotas monumentalus Kazio Morkūno spalvotas vitražas „Jaunystė“. Antrame aukšte įrengtos dvi apeigų salės.
