Iki rytojaus beliko gyvuoti nuo rugsėjo uždaromai Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklai Parko gatvėje. Tuomet su ja teks atsisveikinti ir šešiems paskutinėms darbuotojams. Vėliau pastato laukia remontas, po jo – įkurtuvės.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė gyvavimą baigiančios Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos pastato kapitaliniam remontui.
Preliminari jo kaina siekia apie du milijonus eurų. Iki dešimties procentų šios sumos tektų sumokėti už techninį remonto projektą.
Atnaujintame pastate įsikurs iš miesto centro, Kranto gatvės, persikraustęs Socialinių pokyčių centras – buvęs Jaunuolių dienos centras.
Ši įstaiga teikia pagalbą negalią turintiems pilnametystės sulaukusiems žmonės. Tarp jų yra turinčių judėjimo negalią, judančių vežimėliais. Būtent jų poreikiams patenkinti reikia pertvarkyti mokinių ir pedagogų atlaisvintas patalpas.
Socialinių pokyčių centro direktorė Lina Trebienė pabrėžė, kad dviaukščiame uždaromos mokyklos pastate labai svarbu įrengti liftą, taip pat praplatinti duris, žmonių su negalia poreikiams pritaikyti ir sanitarinius mazgus.
Kaip didžiulį Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos privalumą, lyginant su esamomis patalpomis Kranto gatvėje, L. Trebienė nurodo tai, kad mokykla turi valgyklą.
Šiuo metu sudaryta galimybė Socialinių pokyčių centrą lankyti septyniasdešimčiai žmonių su negalia.
Įstaigai persikėlus į naujas patalpas, planuojama lankytojų gretas plėsti iki devyniasdešimties.
Laukia kraustymasis
Dėl uždaromos mokyklos pastato rekonstrukcijos svarstę Tarybos nariai susidomėjo, kam po tokių pertvarkų atiteks Socialinių pokyčių centro patalpos Kranto gatvėje.
Merė Loreta Masiliūnienė paaiškino, kad planuojama į šią vietą perkelti Visuomenės sveikatos biurą, esantį Respublikos gatvėje besidalinantį pastoge su Odontologijos poliklinika.
„Iškėlus iš Respublikos gatvės Visuomenės sveikatos biurą, daugiau patalpų liktų Odontologijos poliklinikai“, – teigė miesto vadovė.
Visuomenės sveikatos biuro vadovai jau anksčiau yra kreipęsi į Panevėžio savivaldybės vadovybę motyvuodami, kad patalpose Respublikos gatvėje ankšta. Į renginius susiburiantys žmonės nebetelpa nedidelėje salėje, o kabinetuose darbuotojams tenka spaustis po tris ar keturis. Problemų kyla ir dėl to, kad įstaiga teturi vieną sanitarinį mazgą, skirtą ir darbuotojams, ir lankytojams.
Baiminasi įsibrovėlių
Paskutines dienas vadovaujanti ilgametė Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė praėjusią savaitę teigė, kad, be jos pačios, įstaigoje vis dar dirbo po dalį etato turintys du aplinkos, vienas pastatų priežiūros specialistas, kiemsargis ir budėtojas.
Paskutinė visų jų darbo diena – rugpjūčio 31-oji.
D. Kriščiūnienės tvirtinimu, neramu, kad nelikus darbuotojų, gali atsirasti besikėsinančių į tuščias patalpas ir į retais augalais apsodintą, žieduose skendinčią teritoriją.
„Visi puikiai matome, kokie tampa pastatai, kai juose nebėra šeimininko. O mes pastatą paliksime tuščią, neteko girdėti, kad jame būtų įdarbintas bent vienas prižiūrėtojas“, – konstatavo D. Kriščiūnienė.
Palieka ir lovas, ir patalus
Mokyklos pastatas 1977 metais statytas kaip tipinis miesto darželis.
Tačiau mieste ėmus mažėti vaikų, čia veikęs „Snaigės“ darželis uždarytas ir vietoj jo 2001-aisiais įkurta švietimo įstaiga, skirta kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.
„Vienas iš pirmųjų darbų buvo įrengti valgyklą. Įrangą jai pirkome tokią pat, kokia tuomet naudojosi garsieji restoranai“, – pamena D. Kriščiūnienė.
Tuščiose patalpose lieka ir lovos, ir patalynė, kur miegodavo iš kitų miestų atvykę Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos auklėtiniai.
Vienu metu bendrabutyje jų gyveno net keturiasdešimt.
Lieka ir baldai, kuriuos mokyklai dovanojo rėmėjai iš įvairių šalių.
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje daugiausia vienu metu mokėsi 78 vaikai.
Pernai ją lankė vos 24 moksleiviai, o šįmet tebuvo likę 14-iolika.
Patalpos neliks tuščios
Kol startuos buvusios mokyklos remontas, jos patalpos domina laikinuosius gyventojus.
D. Kriščiūnienė sako sulaukusi trijų įstaigų atstovų, atėjusių apžiūrėti nuo rugsėjo uždaromos Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos pastatų.
Vieni prisistatė cirko atstovais, patalpas apžiūrėjo Panevėžio muzikinio teatro bei dėl avarinės būklės iš savo patalpų turėjusio skubiai išsikraustyti Lėlių vežimo teatro darbuotojai.
Miesto Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Loreta Babilauskienė teigė, kad komisija rinksis spręsti, kam iki prasidėsiančio remonto bus suteikta teisė naudotis tuščiomis Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos patalpomis.
