Nėra prasmės postringauti apie sideratų naudą – dauguma daržininkų ja seniai įsitikino.
Nėra prasmės postringauti apie sideratų naudą – dauguma daržininkų ja seniai įsitikino.Sideratinės kultūros gerina dirvožemio struktūrą, praturtina jį naudingomis medžiagomis, saugo nuo erozijos ir slopina piktžolių augimą. Tačiau kokius pasirinkti sideratus ir svarbiausia – kam reikia juos maišyti?
Grikiai – puikus medingasis augalas ir fitosanitaras, turintis fungicidinių bei insekticidinių savybių.
Kiekvienas sideratams priskiriamas augalas atlieka savas funkcijas. Vienos kultūros turi puikiai išsivysčiusią šaknų sistemą ir dėl to veiksmingai purena dirvą, kitos – užaugina didelį kiekį žaliosios masės, trečios sveikatina žemę, traukia vabzdžius apdulkintojus ir panašiai.
Jeigu sėjami sideratų mišiniai, galima išspręsti kelias problemas iš karto.
Visi savaip naudingi
Kad pasirinktumėte tinkamiausius ir būtent jūsų poreikius atliepiančius sideratus ir galėtumėte sudaryti tinkamiausius jų mišinius, būtina išmanyti išskirtines tokių augalų savybes.
Kryžmažiedės kultūros, tokios kaip garstyčios, rapsai, pašariniai (aliejiniai) ridikai, paprastosios barborytės, yra dažniausiai naudojami sideratai. Šie augalai greitai užaugina žaliąją masę, puikiai purena dirvožemį, atgraso spragšių ir grambuolių lervas. Be to, pasižymi fitosanitarinėmis savybėmis: sveikatina žemę lysvėse, kuriose daržovės sirgo fitoftoroze, fuzarioze, alternarioze.
Varpinės kultūros (rugiai, avižos, kviečiai, miežiai) labai veiksmingai slopina piktžolių augimą ir gerina dirvožemio struktūrą – purena sunkias molingas dirvas, smėlingoms neleidžia išsiplauti. O dar praturtina žemę kaliu, fosforu, lengvai pasisavinamu siliciu.
Ankštinės kultūros – žirniai, vikiai, lęšiai, barkūnai, sėjamieji esparcetai, liucerna, dobilai – aeruoja dirvožemį ir praturtina jį azotu. Taip yra dėl to, kad šių augalų šaknys vystosi simbiozėje su azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Tad tokių sideratų pasėjimas prilygsta tręšimui mėšlu. Jau neminint apie tai, kad ankštiniai augalai veiksmingai blokuoja piktžolių plitimą, atgraso nematodus ir grambuolių lervas.
Facelijos – universalus sideratas. Jas galima sėti nuėmus bet kokių daržovių derlių.
Šis vienmetis žolinis augalas turi išsišakojusią šaknų sistemą, labai naudingą dirvožemio struktūrai. Facelijų daigai greitai užaugina žaliąją masę – esant palankioms sąlygoms, 6 savaitės po sėjos sužydi ir vilioja į sodą bites bei kitus naudingus vabzdžius.
Linai naudingi tuo, kad išskiria ypatingus toksiškus junginius – cianogeninius glikozidus, itin sveikus dirvožemiui ir labai nepatinkančius vabzdžiams kenkėjams. Todėl linus patariama sėti ir prieš sodinant bulves, ir jas nukasus – padės išprašyti iš daržo kolorado vabalus.
Grikiai kaip sideratai naudojami retai. Ir labai gaila! Jų itin galingos šaknys giliai prasiskverbia į dirvožemį. Požeminė grikių dalis augdama išskiria vertingas rūgštis, leidžiančias sudėtingus fosforo junginius paversti lengviau pasisavinamomis formomis.
Būtina paminėti, kad grikiai – puikiausias medingasis augalas ir fitosanitaras. Ir per vegetaciją, ir tada, kai antžeminė grikių dalis ir šaknys supūva, pasireiškia šio siderato fungicidinės ir insekticidinės savybės.
Galia – proporcijos
Sideratus galima sėti ir kaip monokultūrą – tai yra kiekvieną rūšį atskirai. Tačiau sumaišius skirtingų augalų sėklas efektas būna didesnis, išvengiama dirvožemio išsekimo ir sumažinama rizika pritraukti į daržą tam tikrus vabzdžius kenkėjus.
Pavyzdžiui, gerai žinoma, kad varpinės kultūros traukia spragšių lervas. Jeigu jos sėjamos kartu su ankštiniais ir kryžmažiedžiais augalais, dirvožemis intensyviau aprūpinamas azotu, ir spragšių bei grambuolių lervoms jis tampa mažiau patrauklus.
Be to, tada varpiniai augalai dar ir tampa stipria atrama vikių, liucernos ar žirnių stiebams.
Taigi kokius sideratų mišinius specialistai rekomenduoja sėti nuėmus derlių?
• Avižos – 70 proc., vikiai – 30 proc.
• Rugiai – 60 proc., vikiai – 20 proc., žirniai – 20 proc.
• Rugiai – 40 proc., žirniai – 30 proc., garstyčios – 30 proc.
• Avižos – 40 proc., žirniai – 20 proc., vikiai – 20 proc., garstyčios – 10 proc., pašariniai ridikai – 10 proc.
Atkreipkite dėmesį į kryžmažiedžius augalus – jie idealiai tinka šiltnamiams, nes sveikatina žemę, taip pat naudingi ir lauko lysvėse, kuriose prieš tai augo bulvės, svogūnai, česnakai.
Nenuostabu, kad garstyčios, rapsai ir pašariniai ridikai dažnai sėjami kartu.
Galimi tokie jų mišiniai:
• Baltosios garstyčios – 50 proc., pašariniai ridikai – 50 proc.
• Baltosios garstyčios – 40 proc., pašariniai ridikai – 30 proc., rapsai – 30 proc.
• Pašariniai ridikai – 35 proc., baltosios garstyčios – 35 proc., barborytės – 30 proc.
Vis dėlto yra vienas svarbus „bet“: jeigu jūsų darže vis dar bręsta vėlyvieji kopūstai, ridikai, ropės, nederėtų sėti vien tik kryžmažiedžius sideratus. Jie taps pernelyg didele pagunda spragėms ir padidins jų populiaciją.
Taip pat tokių sideratų negalima sėti lysvėse, kuriose auginote ar kitą sezoną ketinate auginti kopūstus. Antraip galima išprovokuoti kopūstų šaknų gumą – nelengvai įveikiamą pavojingą grybelinę ligą.
Daug universaliau ir veiksmingiau būtų maišyti kryžmažiedžius sideratus su facelijomis, linais, rugiais, grikiais, žirniais bei kitomis kultūromis.
Kaip jau turbūt numanote, tokių mišinių variantų gali būti labai daug:
• Baltosios garstyčios – 50 proc., facelijos – 50 proc.
• Baltosios garstyčios – 30 proc., facelijos – 30 proc., rugiai – 20 proc., kviečiai – 20 proc.
• Baltosios garstyčios – 20 proc., rapsai – 20 proc., facelijos – 20 proc., žirniai – 20 proc., sėjamieji esparcetai – 20 proc.
• Baltosios garstyčios – 20 proc., facelijos – 20 proc., avižos – 20 proc., miežiai – 10 proc.¸ žirniai – 10 proc., barkūnai – 10 proc., lubinai – 10 proc.
• Baltosios garstyčios – 20 proc., pašariniai ridikai – 10 proc., avižos – 20 proc., grikiai – 10 proc., žirniai – 10 proc., vikiai – 20 proc., facelijos – 10 proc.
• Facelijos – 20 proc., baltosios garstyčios – 10 proc., avižos – 10 proc., miežiai – 10 proc., žirniai – 10 proc., barkūnai – 10 proc., lubinai – 10 proc., esparcetai – 10 proc., grikiai – 10 proc.
• Facelijos – 40 proc., baltosios garstyčios – 30 proc., pašariniai ridikai – 30 proc.
• Facelijos – 40 proc., linai – 30 proc., garstyčios – 30 proc.
• Linai – 40 proc., baltosios garstyčios – 20 proc., pašariniai ridikai – 20 proc., žirniai – 20 proc.
Jeigu reikia į sodą pritraukti kuo daugiau bičių, to pasieksite pasėję medingųjų sideratų mišinių:
• Grikiai – 25 proc., barkūnai – 25 proc., facelijos – 25 proc., garstyčios – 25 proc.
• Grikiai – 40 proc., garstyčios – 40 proc., facelijos – 20 proc.
• Grikiai – 25 proc., rapsai – 25 proc., facelijos – 25 proc., lubinai – 25 proc.
• Grikiai – 20 proc., facelijos – 20 proc., lubinai – 20 proc., vikiai – 10 proc., garstyčios – 10 proc., rapsai – 10 proc., barkūnai – 10 proc.
• Garstyčios – 40 proc., facelijos – 30 proc., esparcetai – 20 proc., kalendros – 10 proc.
Sideratų sudėtį ir proporcijas mišiniuose, suprantama, galima keisti savo nuožiūra, priklausomai nuo poreikių ir turimų sėklų.
Įsigytus jau paruoštus mišinius galima dar pagerinti lęšių, žirnių, liucernos, krapų, kalendrų, serenčių, medetkų, nasturtų, agurklių ir panašių augalų sėklomis.
O kai pasėtos kultūros užaugins žaliąją masę, kai kurias iš jų galėsite naudoti maistui, kitas – paruošti žiemai kaip vaistažoles.
Ką daryti su sideratais rudenį
Sėti sideratus galima visą sezoną bet kurioje laisvoje lysvėje, tarp lysvių ar aplink vaismedžių kamienus. Pražydusius sideratus būtina nupjauti – šiame vegetacijos etape jų stiebai dar minkšti, žaliosios masės kiekis – maksimalus.
Jeigu auginate medinguosius augalus, juos pjauti galite ir vėliau. Tik būtinai dar prieš šiems subrandinant sėklas, antraip užsisės.
Nupjautus sideratus galima užkasti į žemę kultivatoriumi arba palikti gulėti paviršiuje kaip mulčią. Pastarasis variantas lengviausias ir patogiausias: nesuardoma dirvožemio struktūra, o mulčias iš sideratų dar ir pavasarį saugo dirvą nuo piktžolių, dūlėjimo ir perdžiūvimo.
Jeigu prognozuojami šalčiai, o sideratai dar nesužydėjo, galima nieko su jais nedaryti. Peržiem antžeminė augalų dalis nušals, suguls ir padengs žemę storu kilimu.
Sideracija – plati sritis eksperimentams. Vis dėlto turėkite omenyje, kad sideratus geriausia sėti kuo dažniau, paeiliui (ne visada tuos pačius) arba maišant. Tai padės gerokai sumažinti mineralinių trąšų poreikį ir padidinti dirvožemio derlingumą.
Naudinga žinoti
Neleiskite, kad sideratai apsisėtų patys, nes tada jie gali virsti sunkiai įveikiamomis piktžolėmis.
Nesėkite sideratų, priklausančių tai pačiai šeimai, kaip ir kultūra, kurią ketinate toje vietoje auginti. Tokiu atveju didėja tikimybė, kad jai persiduos pavojingos tų augalų ligos.
Jeigu artimiausiu metu neketinate sėti arba sodinti daržovių, nevarpykite ir neužakėkite toje sklypo vietoje didelio kiekio sideratų. Žaliosios masės perteklius dirvoje gali ją parūgštinti. Geriau suvarpykite tik sideratų šaknis (arba tik dalį augalų) – lapus ir stiebus sumeskite į kompostą.
