„Ekrano“ marias temdo šešėlis

Daugiausia poilsiautojų Panevėžyje pritraukiančiose „Ekrano“ mariose paplukdyti siūlosi du laivai.

Tačiau miesto Savivaldybė leidimą yra išdavusi tik vienam tokios paslaugos teikėjui. Kito laivas, prisišvartavęs netoli J. Biliūno gatvės, nėra perėjęs techninės apžiūros ir neturi teisės į užsakomuosius reisus. Marias kaitinančia laivų konkurencija domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ.

Daugiausia poilsiautojų Panevėžyje pritraukiančiose „Ekrano“ mariose paplukdyti siūlosi du laivai.

Tačiau miesto Savivaldybė leidimą yra išdavusi tik vienam tokios paslaugos teikėjui – laivui „Kraken“.

Kitas, prisišvartavęs netoli J. Biliūno gatvės, nėra perėjęs techninės apžiūros ir neturi teisės vykdyti komercinės veiklos.

Nors jo valdytojas tikino plukdantis tik saviškius, visgi žurnalistai nesunkiai įsitikino, kad kapitonas už pinigus mielai priima ir kompanijų užsakymus.

Užsisakyti – jokių problemų

Užsakiusieji pramoginį plaukimą laivu „Ekrano“ mariomis gali nė nesuprasti įlipę į nelegalą, neperėjusį techninės apžiūros ir neturintį Savivaldybės leidimo tokiai veiklai.

Nebent patys užsakovai sumąstytų pareikalauti kapitono pateikti legalios veiklos įrodymus.

Kad leidimo verstis komercine veikla neturinčio laivo kapitonas mielai priima užsakymus, žurnalistai įsitikino paskambinę jo viešai skelbiamu telefono numeriu.

Į klausimą, ar galima užsisakyti pasiplaukiojimą, kapitono atsakymas buvo labai konkretus: aišku, galima.

Paklaustas, ar laivas laisvas šeštadienį 11 valandą, patikino, jog veikiausiai problemų nekils.

„Dabar po ranka neturiu registracijos, bet manau, kad neužimtas. Žinau, kad plaukimą turiu apie pietus“, – aiškino kapitonas.

Anot jo, plaukimas truks tiek, kiek užsakovai panorės.

„Priimu kompanijas iki 12-os žmonių, maksimaliai iki 15-os. Atsineškite valgių, gėrimų, laive yra didelis stalas, ką atsinešite, tuo ir vaišinsitės. Plaukdami galite ką nors ir išsikepti, laive yra šašlykinė, tik reikia turėti savo anglių ir degaus skysčio. Yra kolonėlė. Plaukiant šį tą galiu papasakoti apie buvusį Pajuosčio dvarą, pačias marias, Nevėžio upę. Pirmos plaukimo valandos kaina 70 eurų, visos kitos – po 60 eurų“, – aiškino kapitonas.

Ir dar patikslino, kad užsakovai nesumaišytų mariose pramogautojus plukdančių laivų: „Esu mėlynas laivas prie J. Biliūno gatvės, tas didesnis.“

Įtikinėjo už pinigus neplukdantis

Perskambinus antrą kartą ir jau prisistačius žurnalistais, besidominčiais, ar laivas turi leidimą vykdyti komercinius užsakymus, kapitono tonas pasikeitė.

„Mano laivas yra registruotas. Jis turi registracijos numerį, unikalų kodą. Aš neturiu leidimo vykdyti komercinės veiklos, bet turiu teisę juo plaukioti savo reikmėm, savo šeimai, sau pačiam. Kaip ir kiekvienas pilietis pagal Lietuvos Konstituciją turiu teisę naudotis Lietuvos valstybei priklausančiais vandenimis“, – kalbėjo mėlyno laivo šeimininkas.

O kas tada yra komercinė veikla?

„Jei už tai imčiau pinigus, tai būtų komercinė veikla. Tokios aš nevykdau“, – dar kartą patvirtino kapitonas.

Paklaustas, ar šiuo telefono numeriu visada jis ir atsiliepia, pašnekovas patikino: tai tikrai jo numeris.

„Laivas nėra perėjęs techninės apžiūros, vadinasi, leidimus vykdyti komercinę veiklą išduodanti Savivaldybė negali būti užtikrinta, kad jis yra saugus keleiviams.“

J. Leipus

Priminus, kad tuo pačiu telefono numeriu prieš dieną buvo tariamasi dėl užsakymo paplaukioti mariomis 15-os žmonių kompanijai ir netgi pats nurodė tokios pramogos kainą, kapitonas po ilgokos pauzės atsakė: galbūt, nežinau.

Tačiau vėl tęsė savo versiją, jog mėlynuoju marių laivu plukdantis tik namiškius, bičiulius ir pinigų už tai neimantis.

Anot jo, ir techninė apžiūra laivui nėra privaloma, jei naudoja tik savo reikmėm.

„Aš netgi prašiau LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija), kad atliktų techninę apžiūrą, gavau raštišką patvirtinimą, kad nevykdant komercinės veiklos, laivą naudojant tik savo reikmėms, techninė apžiūra nebūtina ir neatliekama“, – aiškino pašnekovas.

Visgi kapitonas neslėpė pasipiktinimo Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėju Jokūbu Leipumi, be tokios techninės apžiūros neišdavusiu leidimo užsakomiesiems reisams.

„Pasidomėkit Jokūbu Leipumi, nes tas kitas laivas yra jo, jis yra mano konkurentas ir visokiais būdais nori mane išstumti. Kad manęs neliktų mariose, kad jis ten tik vienas būtų, vienintelis teiktų paslaugas“, – rėžė kapitonas.

Leidimui gauti krūva dokumentų

„Ekrano“ mariose ir Nevėžio upe pramogautojus plukdančio pramoginio laivo „Kraken“ šeimininkas Ričardas Žiurlys prapliupo juoktis išgirdęs, kad konkurentas jo laivo valdytoju išvadino Savivaldybės atstovą.

„Tai yra mūsų šeimos verslas. Neturime absoliučiai jokių ryšių su jokiais valstybės tarnautojais. Kaip žmogui tokios mintys šauna?“ – nustebo R. Žiurlys.

Kad gautų Savivaldybės leidimą plukdyti keleivius, verslininkas sako turėjęs surinkti krūvą dokumentų: laivas pereiti techninę apžiūrą, gauti civilinės atsakomybės draudimą tretiesiems asmenims, jei nutiktų taip, kad būtų sužaloti keleiviai, su Savivaldybe suderinti įlaipinimo ir išlaipinimo vietas, netgi pateikti Savivaldybei sutartį su atliekų vežėjais.

„Mums išties skaudu, kad investuoji, elgiesi pagal įstatymus, o kažkas sau leidžia neturėdamas leidimo nelegaliai plukdyti pramogautojų kompanijas už pinigus“, – teigia R. Žiurlys.

Sąsajas paneigė

Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus kategoriškai paneigė jam mestas sąsajas su „Kraken“ laivu.

„Visi mano viešieji ir privatūs interesai viešai deklaruoti. Ga

liu patvirtinti, kad neturiu absoliučiai jokių ryšių su kitu laivu – nei su jį plukdančia įmonei, nei su tos paslaugos organizatoriumi“, – pabrėžė J. Leipus.

Jis patvirtino, kad Savivaldybė leidimą plukdyti keleivius „Ekrano“ mariose šiuo metu yra išdavusi tik vienam paslaugų teikėjui – laivui „Kraken“.

Tokio leidimo neturintis jo konkurentas bene prieš devynerius metus buvo pirmasis, sumanęs pramogautojams aprodyti marių pakrantes iš vandens.

Pasak J. Leipaus, atsiradus tokiai iniciatyvai, Savivaldybė netgi patvirtino pažintinę trasą.

„Tačiau leidimo terminas pasibaigė, natūralu, kad jį reikia pratęsti. Paties verslininko atsakomybė, kodėl nebegali vykdyti tos veiklos, kurią pats inicijavo ir taip gražiai Panevėžyje pradėjo. Kiti verslininkai irgi pamatė, kad šita veikla yra įdomi. Mes, kaip Savivaldybė, tik džiaugiamės tokių paslaugų plėtra, o tarpusavio konkurencija jų reikalas. Bet visi turi laikytis taisyklių. Jei vykdo užsakomuosius reisus, visiems laivams privaloma techninės apžiūros pažyma, civilinės atsakomybės draudimas ir Savivaldybės leidimas. Visiems taikomos vienodos sąlygos“, – pabrėžė Miesto plėtros skyriaus vedėjas.

Nėra techninės apžiūros – nėra ir leidimo

Anot J. Leipaus, mėlynojo laivo šeimininkas Savivaldybei buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą verstis komercine veikla.

Pateikė ir krūvą tam reikalingų dokumentų, išskyrus vieną, svarbiausią – laivas nebuvo perėjęs techninės apžiūros.

Tai, pasak J. Leipaus, ir užkirto kelią užsakomiesiems reisams.

„Laivas nėra perėjęs techninės apžiūros, vadinasi, leidimus išduodanti Savivaldybė negali būti užtikrinta, kad jis yra saugus keleiviams. Jei žmogus turi valtį ir atsivežęs į „Ekrano“ marias plukdo šeimą, giminaičius ar draugus, pats plaukia žvejoti, to leidimo nereikia. Bet jei organizuojami komerciniai plukdymai, jis privalomas“, – pabrėžė J. Leipus.

Anot jo, leidimo negavęs mėlynojo laivo kapitonas Savivaldybę informavo, kad plukdo tik asmeniniais tikslais – giminaičius ar draugus.

„O mes neturime griežto metodo patikrinti, ar tikrai tuo laivu plaukia kapitono namiškiai, ar jis priima užsakymus“, – sako J. Leipus.

Marioms per aukštas

Pasak Savivaldybės atstovo, matyti, kad mėlynasis marių laivas daro ir dar vieną pažeidimą.

Miestų, miestelių teritorijose esančiuose vandens telkiniuose galima statyti, švartuoti plūduriuojančius plaustus, kurių plotas ne didesnis nei 30 kv. m, ilgis ne daugiau nei 15 m, o aukštis virš vandens paviršiaus neviršija 2 m.

„Nestovėjau su rulete, bet matyti, kad pristačius antro aukšto terasą, laivo aukštis jau viršija du metrus. Tokių matmenų laivui švartuotis pakrantėje irgi reikalingas Savivaldybės suderinimas“, – sako Miesto plėtros skyriaus vedėjas.

Anot jo, laivo šeimininkui dar liepą nusiųstas raštas, kad privalo pasitraukti iš marių arba gauti Savivaldybės suderinimą.

„Laivas vis dar stovi mariose, o mes tebelaukiame atsakymo. Jei reikalavimas nebus vykdomas, su Viešosios tvarkos skyriumi ieškosime variantų imtis stipresnių priemonių nei raštai“, – tvirtina J. Leipus.

Anot jo, teisės aktuose nurodytų matmenų neviršijantys ir tik asmeninėms, ne komercinėms, reikmėms naudojami plaustai gali švartuotis be jokio Savivaldybės įsikišimo.

„Bet jei viršija tuos matmenis, net ir plukdant tik saviškius, privalomas Savivaldybės sutikimas, jog tokio dydžio objektas gali būti miesto telkinyje, kad jis negadintų vaizdo ar netrukdytų kitiems vandenyje. „Ekrano“ mariose stovi mažesnių matmenų kateriai, ir Savivaldybė suinteresuota marias išnaudoti laivybai, pramogoms, plaukiojimui. Norisi, kad jos būtų gyvos. Tai laisva erdvė švartuotis, bet taisyklių visi privalo laikytis“, – pabrėžia J. Leipus.