Planuojant įsigyti būstą ar atnaujinti daugiabutį vis daugiau dėmesio skiriama pastato energinio naudingumo klasei. Nors ji pirmiausia apibūdina energijos vartojimo lygį, šis rodiklis taip pat turi įtakos kasdienėms išlaidoms, patogumui ir poveikiui aplinkai.
Vertinami ne vien šilumos nuostoliai
Lietuvoje energinio naudingumo klasės žymimos nuo G iki A++, pastarasis lygmuo nurodo aukščiausią energijos efektyvumą. Kaip aiškina Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis, klasė nustatoma pagal daugybę techninių rodiklių.
„Pirmiausia vertinami atitvarų – sienų, stogo, grindų, langų, durų ir kt. – šilumos nuostoliai. Taip pat svarbu, kiek energijos pastatas panaudoja šildymui. Jei įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, vertinami ir jos techniniai parametrai. Reikšmingos ir vidinių konstrukcijų – pertvarų bei perdangų – šiluminės savybės, ypač jei pastate įrengti autonominiai šildymo sprendimai. Taip pat įvertinamas neatsinaujinančios pirminės energijos naudojimo efektyvumas visoms pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto buitinio vandens ruošimui“, – pasakoja K. Banionis.
Pigiau šiandien, didesnės išlaidos ateityje
Nors energiškai efektyvūs būstai ilgainiui padeda ženkliai sumažinti sąskaitas, gyventojai vis dar linkę rinktis pigesnius, bet mažesnės klasės variantus. Tačiau toks pasirinkimas gali atnešti didesnes išlaidas ateityje.
„Jei būsto pasirinkimo galimybių pakanka, kaina tampa vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių. Aukštesnės klasės būstai, ypač esantys renovuotuose namuose, dažniausiai kainuoja daugiau nei analogiško ploto butai žemesnės klasės pastatuose. Dėl to žemesnės klasės būstas gali pasirodyti patrauklus siekiantiems sutaupyti. Tačiau po žemesne pradine kaina dažnai slepiasi „nematomi kaštai“ ir vėliau savininkui tenka patirti didesnes šildymo, priežiūros ar net remonto išlaidas“, – sako K. Banionis.
Skaičiai rodo, kad energijos poreikis šildymui A++ klasės name gali būti net 70 proc. mažesnis nei D klasės pastate. Skirtumai tarp C ir A++ ar B ir A++ klasių taip pat reikšmingi – nuo 50 iki 60 proc., esant toms pačioms sąlygoms.
Energetinio saugumo ir klimato politikos dalis
Norint padidinti pastato energinį efektyvumą, būtina ne tik šiltinti pastatą, bet ir modernizuoti jo inžinerines sistemas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius akcentuoja, kad renovacija daro įtaką ne tik techniniams parametrams, bet ir gyvenimo kokybei name.
„Renovuotuose daugiabučiuose sutvarkomi šilumos mazgai, modernizuojamos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Be to, diegiamos mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija užtikrina nuolatinį šviežio oro srautą be papildomų šilumos nuostolių. Tai tiesiogiai veikia ne tik mikroklimatą, bet ir patalpų oro kokybę, kartu ir žmonių savijautą. Šie sprendimai padeda mažinti energijos sąnaudas, todėl sumažėja išlaidos“, – pažymi pašnekovas.
Pasak jo, energinis efektyvumas nėra vien skaičių klausimas – tai ir šalies energetinio saugumo bei klimato politikos dalis. Atsinaujinanti energija padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, o efektyviau naudojama šiluma – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Primename, jog iki spalio 1 d. galioja Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimas daugiabučių renovacijai. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame puslapyje: apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
