Specialiai iš Kyjivo, Ukraina
Žinios apie ketvirtus metus Ukrainoje besitęsiantį karą per laiką ėmė vis mažiau dominti pasaulio žiniasklaidą, o paramą kariams renkantys savanoriai ir Lietuvoje, ir pačioje Ukrainoje guodžiasi, jog aukotojų gretos retėja.
Visgi pastarųjų savaičių įvykiai vėl privertė pasaulio žurnalistus atsigręžti į Kyjivą.
Laukia susitikimas Aliaskoje
Pirmiausia apžvalgininkus šokiravo keliolikoje Ukrainos miestų pirmą kartą per karą vykę antikorupciniai bei prezidentą Volodymyrą Zelenskį kritikuojantys mitingai, o dabar dėmesio centre Kyjivas atsidūrė JAV prezidento Donaldo Trampo dėka.
Siekiantis pelnyti Nobelio taikos premiją D. Trampas per prezidento rinkimų kampaniją buvo pažadėjęs karą Ukrainoje užbaigti per parą.
Išrinktas prezidentu inicijavo derybas, tačiau šioms įstrigus neteko kantrybės ir pagrasė rusijai įvesiantis neregėtai skausmingas sankcijas, jei ši per trisdešimt dienų neužbaigs karo.
Rusija į tai rimtai nesureagavo, bet užsiminė turinti atominių bombų. D. Trampas atsikirto
įsakydamas į vandenyną išsiųsti du povandeninius laivus, gabenančius atomines raketas.
Pasauliui prašnekus apie kilusią atominio karo grėsmę, maskvoje įvyko skubus JAV bei rusijos atstovų susitikimas. Po jo v. putinas pranešė sutinkantis Aliaskoje su D. Trampu derėtis dėl karo užbaigimo.
Jei bus antras, bus ir trečias
Vakarų žiniasklaidon prasiskverbė tariamas maskvos sugalvotas karo užbaigimo planas, pagal kurį rusijai atitektų okupuotas Krymas bei Donbasas, bet ji atitrauktų savo karius iš Chersono ir Zaporižios regionų.
Nors tai vien susitarimų juodraštis, tokias žinias Kyjivas įvertino labai kritiškai.
Siūlymą atiduoti rusijai dalį okupuotų teritorijų kaip nepriimtiną pavadino tiek opozicijos lyderis, eksprezidentas Petro Porošenka, tiek dabartinis šalies vadovas V. Zelenskis.
Pasak prezidento, karo užbaigimas turi būti „sąžiningas ir sutapti su Europos šalių saugumo interesais“. V. Zelenskis priminė, jog Vakarai nereagavo, kai rusija užėmė Krymą ir Donecką bei Luhanską, o dabar v. putinas nori legalizuoti antrą Ukrainos padalijimą. Jei bus antras, bus ir trečias, įspėja prezidentas.
Ukrainos atstovai Londone skubiai susitiko pasitarti su Europos valstybių vadovais, o susitikime dalyvavo ir JAV pasiuntiniai.
Europos lyderiai palaiko Kyjivo reikalavimą, jog taikos derybose dalyvautų ir Ukrainos atstovas.
Jie pažadėjo ir toliau ginklais remti Kyjivą bei siūlė derantis dėl taikos suteikti Ukrainai saugumo garantijas.
Kol kas neaišku, kaip į Europos partnerių pasiūlymus reaguos D. Trampas ir kaip juos vertins maskva.
Neįmanoma nuspėti, kas bus, jei D. Trampo taikos pastangos dėl Kyjivo bei Europos lyderių prieštaravimų žlugs.
JAV sprendimas nenuspėjamas
JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ svarsto, jog kategoriškas Ukrainos prezidento atsisakymas derėtis dėl teritorijų apsikeitimo gali įsiutinti JAV prezidentą, mat šis garsėja nenuspėjamu elgesiu ir nemėgsta prieštaravimo.
Ukrainai atsisakius daryti nuolaidų, D. Trampas gali nurodyti nebetiekti ginklų Kyjivui, tai dar labiau pablogintų Ukrainos gynybos galimybes.
Dabartinė situacija fronte labai nepalanki Kyjivui, nes rusijos kariai kasdien pasistūmėja į priekį ir užima naujus kaimus.
Kai kurie Ukrainos apžvalgininkų jau senai teigia, jog pravartu būtų pripažinti karčią realybę, kad tos teritorijos – prarastos. Apsikeitus teritorijomis, konstitucijas turėtų keisti ne tik Krymo ir Donbaso išsižadanti Ukraina, bet ir rusija, kuri okupuotas teritorijas skubiai įtraukė į savo šalies sudėtį.
Tai reiškia, jog derybų procesas nebūtų greitas, o teritorijų išsižadėjimas sukeltų politinius ginčus.
Ginčai ypač aštrūs būtų Kyjive, ir didžiausią kritiką tektų atlaikyti V. Zelenskiui.
Mat prezidentas ukrainiečiams žadėjo visų okupuotų teritorijų išvadavimą.
Jas pripažinus rusijos dalimi, prezidentas daugelio akyse taptų išdaviku. Juolab kad tokį taikos pasiūlymą rusija iškėlė dar karo pradžioje, o jį pasirašiusi Ukraina būtų išsaugojusi daugybės karių ir civilių gyvybes.
Perspektyva – veržtis tolyn
Garsus Kyjivo apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas teigia, jog rusijai atidavus Donecko regioną, po kelerių metų atnaujinusi puolimą maskva iš ten galėtų lengviau veržtis į Dnipro regioną.
Mat nors rusija užėmusi didžiąją dalį Donecko regiono, ukrainiečiai sėkmingai gina jo pakraščius, besiribojančius su Dnipro regionu.
Fronte kovojantis garsus karo apžvalgininkas Jurijus Butusovas pareiškė, jog maskvos pasiūlyta sutartis reiškia Kyjivo kapituliaciją ir ketvirčio teritorijų atidavimą priešui, negaunant iš Vakarų jokių tvirtų tolesnio saugumo garantijų.
Apžvalgininko teigimu, maskva su JAV bei ES dėl taikos Ukrainoje derasi jau vienuolika metų ir visą tą laiką mulkina Vakarų šalis, siekdama ne taikos, bet jas sukiršinti ir vilkinti derybas.
Anot J. Butusovo, maskvą paversti nuolaidesne derybose padėtų, jei Ukrainos kariuomenė sustabdytų rusijos puolimą ar net pereitų į kontrpuolimą.
Dauguma karo ekspertų abejoja, ar Ukrainos kariai pajėgūs tą padaryti, nes dėl stringančios mobilizacijos fronte stinga karių.
Trūksta karių
Jungtinės Karalystės žvalgyba pranešė, jog liepos mėnesį rusija užgrobė 500–550 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, tiek pat užėmė ir birželį.
Šiuos užkariavimus rusai pasiekė Donecko regione, ten baigia apsupti strategiškai svarbų Pokrovsko miestą.
Daug liūdnesnes prognozes nusakė garsi visuomenininkė, dronų armijai tiekimo projekto „Victory drones“ vadovė Marija Berlinskaja.
Anot jos, dėl didelio žuvusių bei sužeistų karių skaičiaus ir milžiniško dezertyravimo fronte labai trūksta karių, o tai reiškia, kad rusija jau šią žiemą gali prasiveržti iki paties Kyjivo.
M. Berlinskaja paragino suaktyvinti mobilizaciją ir frontui siųsti didelį pastiprinimą.
Tikėjimas pergale blėsta
Sociologinę ukrainiečių apklausą atlikęs „Gallupo“ institutas iš JAV paviešino liepos 1–14 dienomis darytą tyrimą Ukrainoje.
Jo duomenimis, 69 proc. apklaustųjų nori kuo greitesnio karo užbaigimo derybomis ir tik 24 proc. nusiteikę kovoti iki pergalės.
2022 metais darytoje apklausoje tik 22 proc. pasisakė už taikos derybas, o 73 proc. respondentų ragino kovoti iki pergalės.
Dauguma ukrainiečių nebetiki greita karo pabaiga. Net 64 proc. apklaustųjų nemanė, kad kovos pasibaigs per artimiausius 12 mėnesių. Tuo tvirtai tikėjo vos 5 proc.
Atakuoja civilius
Vykstant deryboms dėl taikos, pastarosiomis dienomis rusija sumažino į civilinius Ukrainos objektus siunčiamų raketų ir dronų skaičių, tačiau ir toliau sėjo nekaltų piliečių mirtį.
Chersone dronas atakavo autobusą ir sužeidė šešiolika žmonių.
Medikai kovoja ir dėl šešių civilių gyvybės Charkive, žmonės buvo sužeisti baldų parduotuvėje, kai dieną į ją atskriejo dronas.
Zoločevo miestelyje dronas sunaikino ligoninės pastatą, o Dnipro regione poilsiavietę prie ežero. Nepaisydami pavojaus sirenų, Kyjive šimtai žmonių rinkosi atsisveikinti su Maidano aikštėje pašarvota žurnaliste Viktorija Roščyna, kurią išsigimę budeliai ne tik nukankino rusijos kalėjimuose, bet ir išpjovė vidaus organus, kad nebūtų galima nustatyti, kokius kankinimus moteris patyrė.
