Panevėžio rajone – apsileidėlių paieškos

Ši vasara – pirmoji, kai Panevėžio rajone oficialiai paskelbta organizuota kova su sodybas ir sklypus apleidusiais šeimininkais.

Tokia iniciatyva jau įgavo rimtą pagreitį – rajono Savivaldybei gyventojai itin aktyviai siunčia nuotraukas su netvarkomų teritorijų vaizdais. Kas savaitę Savivaldybė sulaukia iki pusšimčio tokių pranešimų, daugiausia – dėl apleistų sklypų sodų bendrijose. Ignoruojantiesiems įspėjimus susitvarkyti gresia finansinės sankcijos ir net teismas.

Pirma tokia vasara

Iki šiol Panevėžio rajono apsileidėlius įkvėpti tvarkytis bandydavo jų kaimynai, kaimų bendruomenės bei seniūnijų darbuotojai, kartais sugėdindami, kartais paragindami.

Ši vasara – pirmoji, kai rajono Savivaldybės Juridinis skyrius ėmėsi rinkti informaciją apie netvarkingus sklypus.

Jo specialistė Dovilė Salominaitė pasakoja, jog rajono gyventojai į kovą su apsileidėliais įsitraukė neįtikėtinai aktyviai. Elektroniniu paštu kas savaitę atsiunčiama iki pusšimčio pranešimų, iliustruotų apleistų sklypų nuotraukomis.

Specialistė pabrėžė, jog tokių pranešimų gaunama ne tik iš pavienių gyventojų, bet ir seniūnijų darbuotojų.

Sulaukus pranešimo su apleisto sklypo ar sodybos nuotrauka, pasak D. Salominaitės, ieškoma jų savininkų.

Specialistė pripažįsta, jog toli gražu ne visada pavyksta gauti jų kontaktus, tad apsileidėlių ieškoti tenka pačiai važiuojant nurodytais adresais.

„Gana daug apleistų sklypų sodininkų bendrijose. Važiuodama vienu nurodytu adresu, pravažiuoju kelis, o kartais ir keliolika tokių netvarkomų, nešienautų sklypų“, – konstatavo Juridinio skyriaus specialistė.

Neišsigando tik vienas

Informacija apie apleistus Panevėžio rajone esančius sklypus pradėta rinkti nuo gegužės mėnesio. Kiek pranešimų atsiųsta iki šios dienos, nebuvo skaičiuojama.

Bene daugiausia pranešama apie apleistus sklypus Velžio bei Paįstrio seniūnijose.

Tačiau iš atokių rajono vietų atsiunčiama vos viena kita apleistos sodybos ar tuščio neprižiūrėto sklypo nuotrauka.

„Siunčiantieji nuotraukas piktinasi, kad tokiuose sklypuose veisiasi šliužai bei erkės, vėjas iš jų prineša piktžolių sėklų“, – pasakoja D. Salominaitė.

Ji sako atkreipusi dėmesį, kad nemažos dalies apleistų sklypų savininkai emigravę, su jais susisiekti sunkiausia. Kartais jų tenka ieškoti net per socialinius tinklus. Visgi randami ne visi.

Kai pavyksta susisiekti su netvarkančiais sklypų, jie įspėjami per mėnesį nusišienauti. Nesuskubusiems to padaryti, skiriama bauda.

Pradžioje – tik simbolinė, keliskart mažesnė, nei kainuoja pasisamdyti traktorių žolei nupjauti.

„Baudos nedidelės – dešimt eurų, bet tokią numato šalies Administracinių nusižengimų kodeksas“, – aiškino D. Salominaitė.

Jei ir ir toliau apsileidėliai nesitvarko, pakartotinė bauda siekia 140 eurų.

Šią vasarą 10 Eur nubausti 16-iolika Panevėžio rajono gyventojų.

Pasak D. Salominaitės, visi, išskyrus vieną, puolė tvarkytis. Pakartotinė 140 eurų bauda skirta vienam asmeniui.

„Deja, ir skyrus pakartotinę baudą, žmogus savojo sklypo nesutvarkė“, – teigė Juridinio skyriaus specialistė.

Anot jos, dėl šio asmens svarstoma kreiptis į teismą.

Sudėtingiausia sodų bendrijose

Paįstrio seniūnijai vadovaujantis Virginijus Šležas svarsto, kad, ko gero, yra vienas „kiečiausių“ kovotojų su sklypų netvarkančiais apsileidėliais.

„Kol Savivaldybės Juridinis skyrius nebuvo įpareigotas rinkti informacijos apie apsileidusius, aš ir pats bandydavau tokius motyvuoti tvarkytis. Tik mano raginimai ne ką padėdavo. Šiemet į Savivaldybę išsiunčiau jau apie pusšimtį nuotraukų su adresais. Turiu nuotraukų pridaręs ir daugiau, labai tikėtina, kad siųsiu ir tas“, – teigė seniūnas.

Jo teigimu, ypač daug netvarkingų sklypų esama Paįstrio seniūnijos valdose įsikūrusiose sodų bendrijose.

„Kiek mano po tuos sodus važinėta, kiek ieškota nesitvarkančių“, – sako V. Šležas.

Neprižiūri, bet ir neparduoda

Paįstrio seniūnijos vadovas sako atkreipęs dėmesį, kad nemažai apleistų, netvarkingų sodininkų bendrijų sklypų priklauso jau garbaus amžiaus žmonėms. Paraginti nusipjauti žolę, šie teisinasi nebeturintys tam sveikatos.

„Tokiems patariu parduoti sklypą, jei jis jau tapo našta. Bet išgirstu, kad parduoti neapsimoka, nes mažai siūlo pinigų“, – pasakoja V. Šležas.

Jis svarstė, jog Seimas turėtų priimti žymiai griežtesnius įstatymus, kurie priverstų žmones pasirūpinti, kad jų valdose būtų tvarkinga.

Kova dar laukia

Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys bei Miežiškių seniūnijos vadovas Remigijus Budreika, kitaip nei jų kolega V. Šležas, teigė Savivaldybei nepranešinėjantys apie apsileidėlius.

„Tačiau vieną žmogų, netvarkantį sklypo Miežiškiuose, ketinu apskųsti. Šiandien paskutinė diena prieš mano dviejų savaičių atostogas, tad gal tą ir padarysiu“, – svarstė R. Budreika.

Jo teigimu, pačiuose Miežiškiuose yra du netvarkomi sklypai.

Vienas jų netvarkomas po gaisro, kitame pastatų nėra, keroja piktžolės.

Vieno šių sklypų savininką šienauti teritoriją seniūnas sako raginęs prieš dvi savaites. Pažadas susitvarkyti buvo duotas, tačiau iki šiol nieko nesiimta.

Antrojo netvarkomo sklypo savininkas pasikeitė. R. Budreika teigė ieškosiantis pastarojo kontaktų, kad paragintų pjauti žolę.

Trečiasis netvarkomas sklypas, kuriame stovi dar ir apleistas namukas, pasak seniūno, yra Trakiškyje.

Ruošiasi Žolinei

Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys pabrėžė, jog Žolinei besiruošiančiame miestelyje tvarkai skiriamas padidėjęs dėmesys.

„Tos Krekenavos miestelio vietos, kurias pamatys atvykstantieji į atlaidus, jau sutvarkytos. Atokesnėse apleistų sklypų dar yra, tačiau bent iki šiol dėl jų nesiėmiau jokių priemonių. Savivaldybei pranešimų su nuotraukomis apie apleistus sklypus nesiunčiau“, – prisipažino seniūnijos vadovas.