Su išeinančia vyresniąja karta Lietuvoje traukiasi ir senosios laidotuvių tradicijos.
Laidojimo namų darbuotojai pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus laidotuvių vaizdas pasikeitė iš esmės. Anksčiau artimojo mirtis reikšdavo visų darbų sustabdymą ir pagarbų atsisveikinimą, šiandien pasitaiko ir taip, kad svarbesnės tampa atostogos, komandiruotės ar net suplanuotos grožio operacijos.
Miesto laidojimo rūmų „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė pastebi, kad savotiškas tradicijų lūžis įvyko per pandemiją.
Nors pandemija su jos suvaržymais liko praeityje, ir dabar laidotuvės dažniausiai tetrunka pusdienį ar net kelias valandas. Ir tai, anot pašnekovės, lemia ne finansiniai dalykai, o apskritai pasikeitęs žmonių požiūris į tradicijas.
„Niekas nebelaukia dviejų dienų kaip anksčiau. Pastebime, kad laidotuvės priklauso ir nuo to, kokio amžiaus žmonės jas organizuoja. Vyresnioji karta dar nori išsaugoti senas tradicijas, jie pirmiausia atsisveikina su pašarvotu karste velioniu, paskui ir su urna. Jaunimas visai kitaip galvoja, dažniausiai atsisveikinimui skiriamos vos kelios valandos“, – pažymi A. Bertulienė.
Ryški takoskyra tarp kartų labai jaučiasi ir laikantis kitų tradicijų.
„Šešiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės turi daugiau pagarbos laidotuvių tradicijoms, pavyzdžiui, jei užgiedojo giesmininkai, niekas net nedrįsta atsikelti, o jaunimas drąsiai vaikštinėja, bendrauja. Vyresni žmonės vis dar stebisi tokiu jaunimo elgesiu“, – dėmesį atkreipė laidojimo namų direktorė.
Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 1 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
