„Gyvename totalinės knygos devalvacijos laikais“, – konstatuoja filosofas panevėžietis dr. Marius Markuckas.
Jo žodžiai skamba kaip diagnozė laikui: auga knygų neskaitanti karta.
Panevėžyje – beveik 90 tūkst. gyventojų, tačiau mieste veikiančios bibliotekos kartu sudėjus turi vos per 20 tūkst. reguliarių skaitytojų.
Įvertinus, kad nemaža jų dalis knygas keičiasi ir apskrities G. Petkevičaitės-Bitės, ir Panevėžio Elenos Mezginaitės bibliotekose, darytina išvada, jog jose lankosi tik kas 5-as panevėžietis.
O maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų per metus nėra skaitę nė vienos knygos – nei spausdintos, nei skaitmeninės, nei įgarsintos.
Kultūros ministerijos užsakymu pernai atlikto tyrimo apie Lietuvos gyventojų skaitymo įpročius duomenimis, beveik ketvirtadalis, net 23,2 proc., apklaustųjų per metus nebuvo perskaitę nė vienos knygos.
Dažniausiai tai vyrai, gyvenantys ne didmiesčiuose ir vyresni nei 65-erių metų.
Bent vieną knygą – spausdintą, skaitmenintą ar įgarsintą – per metus buvo perskaitę 77 proc. respondentų. Dažniausiai tai moterys, 25–44 metų bei aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
Per metus Lietuvos gyventojai perskaito vidutiniškai 9,5 spausdintos knygos, 4,5 knygos skaitmeniniu rašytiniu formatu bei 5,3 įgarsintos knygos. Moterys perskaitė kone dvigubai daugiau spausdintų knygų (11,4) nei vyrai (6,4).
Ketvirtadalis dalyvavusiųjų tyrime turėjo vaikų iki 18 metų. Iš jų 44 apklaustųjų savo vaikui skaitė kasdien ar keliskart per savaitę, tačiau net 14 proc. į tyrimą patekusių tėvų pripažino niekada neskaitę savo vaikui arba tą yra darę rečiau nei kartą per mėnesį.
Pagal knygų skaitomumą Lietuva turėtų raudonuoti iš gėdos net prieš savo kaimynes.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad vos 52,4 proc. lietuvių per metus perskaitė bent vieną knygą, o ES vidurkis siekia 52,8 proc., Estijoje – net 70,7 proc.
Visą straipsnį skaitykite liepos 31 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
