Vasaros šeštadieniais Aukštaitijos sostinės gatvėmis vedžioja ne profesionalūs gidai, o vietiniai, savaip pasakojantys apie miestą. Tokį formatą pritaikę Panevėžio turizmo strategai pripažįsta ir patys nesitikėję, jog jis pritrauks ir pačių turistų, ir norinčiųjų porai valandų pabūti gidais didžiulį dėmesį.
Panevėžys rado būdą, kaip sugrąžinti žmones į miesto centrą – pasitelkdamas jo ambasadorius. Kiekvieną vasaros šeštadienį vykstančios nemokamos ekskursijos „Pasivaikščiojimai. Kaip mes“, vedamos neprofesionalių gidų – menininkų, žurnalistų, architektų ir kitų savo miestui neabejingų žmonių, kviečia į Aukštaitijos sostinę pažvelgti kitomis akimis – taip, kaip ją mato vietiniai.
Pasivaikščiojimai su ambasadoriais
Nors tokių pasivaikščiojimų sumanytoja Panevėžio plėtros agentūra ir gidais pakviesti pabūti panevėžiečiai pripažįsta nerimavę, ar toks formatas bus patrauklus, įpusėjus vasarai akivaizdu, kad šios neformalios ekskursijos tapo nauja miesto tradicija.
Iššūkį tapti vienos dienos miesto gidu vienas pirmųjų priėmė verslininkas, įvairių meno projektų sumanytojas Rimantas Kiela.
Menininkas ir verslininkas sako, jog sulaukęs tokio kvietimo ilgai nedvejojęs, nors turėjo abejonių, ar ras ką įdomaus pasakoti maždaug pusantros valandos, kad atėjusieji neišsilakstytų jau po kelių minučių.
„Kai pamačiau, kad į mano ekskursiją atėjo daugiau nei pusė šimto žmonių, išsigandau. Reikėjo sugalvoti kažką įdomaus, kad jie neišsiskirstytų. Bet tam ruošiausi iš anksto. Buvo labai gera proga pristatyti savo meną platesniam visuomenės ratui. Ketinu išleisti ir poezijos knygą, tad padariau juodraštį – ant juodų akmeninių plytelių baltu žymekliu parašiau savo pirmuosius eilėraščius, atsinešiau senų nuotraukų. Ekskursijoje pristačiau ir savo būsimą knygą“, – pasakoja R. Kiela.
Impulsas naujiems darbams
Pasak menininko, pusantros valandos su panevėžiečiais prabėgo nepastebimai. Jam pačiam buvo smagu, kad žmonės aktyviai klausinėjo ir domėjosi jo menu.
„O kai toks susidomėjimas, atsiranda papildomas įkvėpimas dar ką nors sukurti. Ekskursijos dalyviams prižadėjau, kad iki miesto gimtadienio mano metalinė drakonė atsives drakoniukų. Kadangi įsipareigojau viešai, tai man bus lengvas spyris imtis darbų, kad toliau puoščiau miestą“, – šypsosi netradicinių skulptūrų iš metalo autorius R. Kiela.
Žinomas panevėžietis neslepia, kad įspūdžiai iš šių pasivaikščiojimų – patys geriausi. Jei savaitgalį lieka mieste, į netradicines nemokamas ekskursijas ateina jau ne kaip gidas, o žiūrovas. Pasak R. Kielos, šios ekskursijos patrauklios tuo, kad nėra jokių įsipareigojimų, nereikia ir išanksto registruotis.
„Jei oras bjaurus, gali nedalyvauti, jeigu ekskursija nepatiko, gali išeiti. Bet kiek stebėjau ir kitų neprofesionalių gidų ekskursijas, didžioji dalis dalyvių lieka iki pat pabaigos, nes kiekvienas gidas Panevėžį perleidžia per savo patirtį“, – sako R. Kiela.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokiose ekskursijose dalyvauja ne tik panevėžiečiai, bet ir atvykusieji iš kitų miestų. Į jo vedamą ekskursiją susirinko turistų iš Telšių, Marijampolės, Kauno, Kupiškio, Rokiškio.
„Džiugu, kad pagaliau ir Panevėžys tapo miestu, į kurį veda turistiniai maršrutai. Dalis dalyvių eina į daugelį ekskursijų ir visų atsiliepimai – puikūs. Jei į tokias ekskursijas kiekvieną šeštadienį susirenka 50–80 žmonių, tai rodo, kad ši iniciatyva mūsų miestui tikrai reikalinga“, – neabejoja pašnekovas.
Iš laikraščių puslapių
Vienos dienos gido duonos išbandė ir dienraščio „Sekundė“ bei savaitraščio „Panevėžio balsas“ redaktorė ir žurnalistė Inga Kontrimavičiūtė. Ji neslepia, kad priimti Plėtros agentūros pasiūlymą buvo tikra avantiūra.
„Nesu ne tik profesionali gidė, apskritai nelabai įsivaizdavau, kuo toks pasivaikščiojimas gali būti įdomus į jį atėjusiesiems. Mąsčiau: gerai, jei susirinks turistai iš kitų miestų, o jei vietiniai? Ką aš papasakosiu panevėžiečiui, savo miestą ir taip pažįstančiam iki paskutinio siūlelio?“ – pamena I. Kontrimavičiūtė.
Todėl ji sako pasirinkusi temą, susijusią su tuo, ką geriausiai išmano – papasakoti miesto istorijų, užrašytų žurnalisto plunksna.
Kartu su atėjusiais žmonėmis ji žingsniavo nuo Laisvės aikštės iki pirmosios mieste spaustuvės Bataliono gatvėje, aplankė Dailės galeriją, G. Mazūro galeriją po atviru dangumi, užsuko į J. Masiulio knygyno kiemelį, perėjo Vasario 16-osios gatve.
„Pasakojau tai, ką mūsų leidinių – „Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ – žurnalistams yra pasakoję pašnekovai, kas per ilgus laikraščių gyvavimo dešimtmečius buvo užrašyta jų puslapiuose. Tai buvo ir tarpukario, ir jau mūsų laikų istorijos. Dabar jau galiu pasakyti – tas pasivaikščiojimas buvo mano nuostabiausia šios vasaros patirtis! Susirinko maždaug aštuonių dešimčių kompanija – be galo pozityvių, įdomių žmonių: ir vietinių, ir atvykusių iš kitų miestų, ir trumpam į Panevėžį sugrįžusių emigrantų. Žiūrėdama į tą būrį supratau: viskas su mūsų miestu yra ir bus gerai, jei jį myli tiek šviesių žmonių“, – nauja patirtimi džiaugėsi „Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ redaktorė.
Inga pasakoja po dviejų valandų pasivaikščiojimo pajutusi, kad ilgiau savo bendrakeleivių varginti nebegali, nors pačiai labai gaila nespėtų papasakoti istorijų.
„Nežinau, kas iš šio pasivaikščiojimo daugiau laimėjo: atėjusieji į jį ar aš pati, namo grįžusi su tokiu dideliu gerų emocijų užtaisu. O kai praėjus kelioms savaitėms sutikta nepažįstama panevėžietė paklausė, kada bus kitas pasivaikščiojimas, galutinai supratau, kad nebūtinai turime būti istorikais ir profesionaliais gidais, kad apie savo miestą papasakotume įdomių dalykų. Tokių juk kiekvienas žinome. Tad ir dalinkimės“, – nebijoti imtis iššūkio tapti gidu drąsina I. Kontrimavičiūtė.
Autentiškos pažintys
Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys Now“ direktorės Monikos Miniotaitės teigimu, tokios ekskursijos, vedamos įvairių sričių žmonių, tampa vis populiaresnės.
Ir Panevėžyje šis formatas nėra visiškai naujas. Tačiau anksčiau tai buvo tik pavieniai bandymai kitaip pažvelgti į miestą.
„Labai norėjome tokią idėją išplėtoti iki vasaros renginių ciklo – pasivaikščiojimų su mūsų miesto ambasadoriais. Pradžia nebuvo lengva, ne visi drįso imtis iššūkio, vieni nerimavo, ar sugebės suvaldyti minią, kiti jaudinosi, ar turės ką įdomaus papasakoti, bet labai greitai užsipildė visi savaitgaliai – žmonių, galinčių ir norinčių pasakoti apie miestą, turime tikrai nemažai. Jau yra daugiau norinčiųjų vesti ekskursijas, nei liko vasaros šeštadienių, tad svarstome kiek persikelti ir į rudenį“, – pasidžiaugė M. Miniotaitė.
Pasak jos, pirmuosius gidus teko kviestis patiems, bet vėliau panevėžiečiai ėmė siūlytis. Ekskursijas vedė labai skirtingų profesijų atstovai – aktoriai, žurnalistai, architektai, kolekcininkai, metalo skulptoriai, renginių organizatoriai. Tokiam gidui, pasak M. Miniotaitės, svarbiausia žinoti įdomių faktų apie Panevėžį ir mokėti juos pateikti. Dažniausiai šias ekskursijas pasiryžo vesti komunikabilūs asmenys, kuriems ir gyvenime tenka bendrauti su daug įvairių žmonių.
„Stengiamės aiškiai komunikuoti, kad tai nėra įprastinė ekskursija su profesionaliu gidu, o pasivaikščiojimas su vietiniu, savotišku savo miesto ambasadoriumi, kuris pasakoja apie miestą iš savo matymo kampo. Galbūt ne visuomet faktai bus tikslūs, bet neabejotinai tai bus autentiškas konkretaus panevėžiečio požiūris į miestą, tai pasivaikščiojimai paliečiant ne faktus, o emocijas“, – pabrėžė M. Miniotaitė.
Nauja tradicija
Organizatorius nustebino, kad nors tokios ekskursijos ir nebuvo plačiai reklamuotos, dalyvių susidomėjimas didžiulis.
Pasak M. Miniotaitės, kai kurie miestelėnai šias ekskursijas taip pamėgo, kad keliauja kiekvieną šeštadienį, norėdami vis kitu kampu pažinti Panevėžį. Atvyksta ir nemažai turistų iš kitų Lietuvos miestų. Nors statistika nerenkama, agentūros vadovė daro prielaidą, kad maždaug iki 30 proc. dalyvių būna iš kitų miestų ar net užsienio.
O ir gidai stengiasi nustebinti ekskursijos dalyvius – užlaipino ir ant nebeveikiančio viešbučio stogo, nuvedė į Dailės galeriją ar atsinešė įdomių daiktų, iliustruojančių pasakojamą istoriją.
„Manytume, kad tai galėtų tapti nauja tradicija mūsų mieste. Gal tokios ekskursijos vyktų ne nuolat visus metus, bet kitą vasarą toks ar panašus pasivaikščiojimų formatas tikrai galėtų sugrįžti, nes žmonių, galinčių pasakoti apie miestą, dar yra labai daug, o norinčiųjų tai išgirsti – dar daugiau“, – sako Plėtros agentūros vadovė.
