Jau savaitgalį krikščioniškasis pasaulis švęs Jėzaus Kristaus senelių – šventųjų Onos ir Joakimo vardadienius.
Istorinių faktų apie šią giminystę nėra išlikę, tačiau pagal krikščioniškąją tradiciją jie laikomi Mergelės Marijos tėvais. Onines ir Joakimines paskelbusi senelių diena Bažnyčia ragina tądien pasveikinti savuosius senelius.
Joakimo atlaidai Panevėžio krašte nešvenčiami, o štai į Onines tikintieji gausiai susirenka dviejuose rajono miesteliuose. Joms jau ruošiasi Naujamiestis ir Paįstrys. Pastarajame vyks ne tik atlaidai, bet ir gilias tradicijas turinti krašto šventė.
Pastangos atitraukti nuo bažnyčios
Paįstrio kultūros centro vadovė Daiva Kiršgalvienė šiame miestelyje gyvena daugiau nei keturis dešimtmečius.
Tėvams iš Tiltagalių persikėlus į Paįstrį, jai, tuomet paauglei, labiausiai ir įsiminė šiame miestelyje švenčiamos Oninės.
Daiva šypsosi sakydama, kad iki šiol mena atlaidų dieną išgirstus bažnyčios varpus, ne mažiau iš anų laikų įstrigusi ir procesija aplink Paįstrio bažnyčią.
„Tada ir supratau, kaip labai Paįstrio bažnytkaimis skiriasi nuo Tiltagalių kaimo“, – juokiasi Paįstrio kultūros centro vadovė.
Nepaisant, kad Paįstrio Oninių šventę D. Kiršgalvienė pirmąsyk pamatė sovietmečiu, kai ir ėjimas į bažnyčią buvo varžomas, o ir automobiliais ne kiekvienas važinėdavo, ji atsimena, kad ir tada jais buvo užkimštos ir Paįstrio gatvės, ir kiemai, ir aikštės – Oninės pritraukdavo minias.
Kad atvykstančiuosius į Paįstrio Oninių atlaidus atitrauktų nuo bažnyčios, pasak D. Kiršgalvienės, sovietinės ideologijos propaguotojai buvo sumanę tądien rengti meno ir sporto šventę.
Organizavo ją „Pergalės“ kolūkis, o pati šventė vyko Paįstrio seniūnijos Pragarėlės kaime. Ten kolūkis turėjo pirtelę, labiau primenančią kaimo turizmo sodybą.
Šalia tosios pirtelės Oninių dieną paįstriečiai kilnojo svarsčius, traukdavo virvę bei varžėsi kitose rungtyse. Vykdavo ir saviveiklos koncertai.
Sporto ir meno šventė priviliodavo jaunesniuosius, vyresnieji į ją atvykdavo nebent po atlaidų Paįstrio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Globos bažnyčioje.
Šventė pakeitė pavadinimą
Lietuvai tapus laisvai nebeliko kolūkių ir jų organizuojamų švenčių.
D. Kiršgalvienė sako, kad tuomet nuo Paįstrio kilęs garbus gydytojas Petras Knizikevičius pasiūlė per Onines organizuoti kraštiečių šventes.
Kadangi savas kraštas traukia visus ir visada, žmonių į šventę susirinkdavo gausiai. Iš čia kilusieji organizuodavo netgi konferencijas, skirtas kraštui pažinti.
Bėgant metams kraštiečių šventės peraugo į Paįstrio krašto šventes. Jas D. Kiršgalvienė organizuoja su gausia pagalbininkų komanda.
„Kraštiečių šventės paprastai siejamos su išeivių iš vieno ar kito krašto arba gyvenančių jame susitikimu. Paįstryje tikrai nemažai gimusiųjų, augusiųjų visai kitose Lietuvos vietose. Tad buvo nutarta per Oninės mūsų miestelyje rengiamą šventę pervadinti iš kraštiečių į krašto, savotiškai išplečiant geografiją“, – paaiškino D. Kiršgalvienė.
Poros dienų šventei rajono Savivaldybės atseikėjamos sumos nepakanka. Dėl to paremti Onines kviečiami visi, norintys ir galintys tai padaryti.
„Į šventę bilietų nebūna, tačiau paprašome paramos. Smagu, kad žmonės noriai ją perveda. Žiūrėdama į sąskaitą matau, kad šiųmetei šventei pervedinėjo nuo penkių iki poros tūkstančių eurų“, – teigė D. Kiršgalvienė.
Prisimins Žemaitę
Pasak D. Kiršgalvienės, lengviausia būtų surengti šventę pasikviečiant kurį nors žinomą atlikėją. Tuomet žiūrovų gausa garantuota. Tačiau organizuojant Onines Paįstryje norima, kad žmonės būtų ne žiūrovai, o dalyviai. Tad dainuoti, šokti, vaidinti Oninių dienomis į sceną lipa patys paįstriečiai.
Šiųmetė šventė bus skirta rašytojai Žemaitei, nes Seimas 2025-uosius yra paskelbęs jos metais.
„Norime Žemaitę pristatyti kaip drąsią, žaismingą, gyvenimą mylėjusią moterį“, – pabrėžė D. Kiršgalvienė.
Ji pridūrė, kad iš Žemaitės nuotraukų matyti, jog skarelė yra tapusi neatsiejama nuo šios moters, tarsi josios simbolis. Tad atvykti į šventę irgi kviečiama pasipuošus skarelėmis. O jos nebūtinai turi gaubti galvą, kaip kad dėvėjo pati Žemaitė.
Į Paįstrį per Onines atvykę tikrieji žemaičiai iš Platelių parodys teatralizuotą programą, pristatysiančią Žemaitės gyvenimą.
Oninėms pina vainikus
Naujamiesčio tikinčiųjų aktyvas taip pat intensyviai ruošiasi Oninėms.
Naujamiestiečiai švarina, kuopia miestelio Šventojo apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, pina iš smidrų vainikus jai papuošti.
„Kai prieš 25-erius metus atvykau gyventi į Naujamiestį, Oninių dieną miestelyje pamačiau didžiulį šurmulį. Buvo žmonių pilna ir bažnyčia, ir šventorius, o jau prekybininkų kiek sutraukdavo Oninės“, – mena ketvirtį amžiaus Naujamiestyje gyvenanti garsi kultūros atstovė Albina Saladūnaitė.
Tiesa, kultūrinė programa Oninių dieną Naujamiestyje niekada nebuvo rengiama.
O štai pastaraisiais metais, pažymi A. Saladūnaitė, ir ateinančiųjų į bažnyčią, ir „kermošiniais“ saldainiais ar kitkuo prekiaujančiųjų per Onines Naujamiestyje apmažėjo.
„Iš tiesų nereikia tuo stebėtis. Pernai iš Naujamiesčio bažnyčios iškeltas kunigas Raimondas Kazlauskas mums pasakė, kad per pastaruosius 12 metų į Amžinybę išlydėta daugiau nei pusė tūkstančio Naujamiesčio parapijos gyventojų“, – teigė A. Saladūnaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dabar Naujamiestis yra tapęs savotišku Panevėžio priemiesčiu, į kurį gyventi persikrausto nemažai panevėžiečių. Pastarieji galbūt dar įsitrauks į bažnyčios gyvenimą, o tuomet Naujamiesčio Oninės taps ir gausesnės, ir linksmesnės.
