Modernizuojant daugiabutį, svarbu neapsiriboti vien tik jo šiltinimu ir inžinerinių sistemų atnaujinimu – papildomai įdiegus atsinaujinančios energijos sprendimus galima pasiekti gerokai aukštesnį energinį efektyvumą ir sumažinti pastato poveikį aplinkai. Saulės elektrinės bei šilumos siurbliai leidžia ne tik padidinti pastato energinio naudingumo klasę, bet ir paversti seną namą beveik klimatui neutraliu.
Neįvertina atsinaujinančių šaltinių potencialo
Namo šiltinimas, inžinerinių sistemų atnaujinimas padeda sumažinti šilumos nuostolius ir pagerina gyvenimo kokybę. Visgi, kaip akcentuoja Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas Vitas Mačiulis, neretai gyventojai pamiršta dar vieną svarbų veiksnį – atsinaujinančių šaltinių potencialą. Saulės elektrinės, kolektoriai ir šilumos siurbliai sumažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir leidžia žymiai sumažinti eksploatacijos sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje.
„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektrą, Lietuvoje tai nebėra naujovė. Tačiau šilumos siurblys dar daugeliui atrodo gana egzotiškai. Suprasti, kaip galima lauke temperatūrai esant -10 laipsnių arba žemėje +5 laipsniams, paimti iš jų šilumą ir paversti ją į +24 laipsnius bute, nėra paprasta“, – pasakoja ekspertas.
Šilumos siurbliai veikia pasitelkdami energiją iš aplinkos: oro, vandens ar grunto. Surinkta šiluma, cirkuliuodama per specialius vamzdžius, patenka į pastato šildymo bei karšto vandens sistemas. Atsižvelgiant į energijos šaltinį, siurbliai gali būti geoterminiai (žemė–vanduo) arba oras–vanduo. Tinkamiausias variantas pasirenkamas individualiai, priklausomai nuo techninių sąlygų.
Sinergija atneša daugiau naudos
Didžiausią naudą šilumos siurbliai duoda, kai jų veikla derinama su kitomis energijos technologijomis. Tai leidžia ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti išmetamą CO₂ kiekį.
„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Tai leidžia ne tik taupyti šilumos energiją bei pinigus, bet ir artėti prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Anot eksperto, net jei visiškai atsijungti nuo centrinio šildymo tinklo nėra galimybės, šilumos siurbliai vis tiek gali būti naudingi kaip papildomas energijos šaltinis. Tokiai sistemai įrengti reikia žemės sklypo gręžiniams ir tinkamų geologinių sąlygų. Taip pat svarbu sprendimą suderinti su šilumos tiekėju, jei pastatas prijungtas prie tinklų.
Įkvepiantys pavyzdžiai – jau ir Lietuvoje
Kompleksinės renovacijos pavyzdžiai Lietuvoje rodo, kad sprendimų derinimas duoda apčiuopiamą rezultatą. Vienas sėkmingiausių – daugiabutis Avižieniuose, Vilniaus rajone, išrinktas „Metų renovacijos projekto 2025“ rinkimų nugalėtoju. Jame įdiegtas geoterminis šildymas ir saulės elektrinė ant stogo. Tokiu būdu didžioji dalis pastato energijos pagaminama vietoje, o CO₂ emisijos sumažėjo nuo 271,65 iki 19,69 tonos per metus.
Dabar ypač palankus laikas planuoti renovaciją. Iki spalio 1 dienos galioja APVA kvietimas daugiabučių renovacijai. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame APVA puslapyje apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
