Pakartotinis mėgstamiausių vasaros uogų derlius – jau seniai nebe stebuklas, o įprastas dalykas. Tiesa, kainuojantis darbo ir žinių.
Kaip būdavo anksčiau? Braškės derėdavo gal porą savaičių vasaros pradžioje, po kurių tekdavo laukti metus, kad jų vėl paragautume.
Viską pakeitė selekcininkų išvestos remontantinės braškių veislės, pasižyminčios unikaliomis savybėmis: duoti uogų derlių kelis kartus per sezoną tarp derėjimų darant mėnesio dviejų pertraukas.
Svarbiausia, kad antrojo derliaus uogos dažnai būna net stambesnės ir saldesnės už pirmojo.
Tačiau, kaip sakoma, visi medaliai turi antrąją pusę. Remontantiniai augalai – irgi.
Jiems reikia daug daugiau dėmesio. Dėl dažno derėjimo jų jėgos greičiau išsenka, taigi būtina dažniau atnaujinti uogyną. Ir prižiūrėti kruopščiau, jeigu norite sezonui baigiantis vis dar mėgautis šviežiomis braškėmis.
Reiklios klientės
Sodinti remontantines braškes galima viso šiltojo sezono metu – taigi nuo ankstyvo pavasario iki prasidedant rudeniui.
Rugsėjui persivertus į antrąją pusę, to daryti jau neberekomenduojama, nes kereliai gali nespėti įsitvirtinti iki prasidedant šalčiams.
Tai aktuali informacija kiekvienam augintojui, nes želdinių atnaujinimas – privaloma sąlyga dideliam derlingumui palaikyti.
Remontantinių veislių braškes būtina persodinti į naują vietą ne rečiau kaip kartą per 2–3 metus, kad derlius išliktų gausus ir kokybiškas.
Bet vien tik persodinimo braškynui nepakaks – reikės dar ir priežiūros bei nemažai trąšų, suteikiančių augalams jėgų derėti vėl ir vėl.
Labai svarbu laikytis ir visų agrotechnikos taisyklių: reguliariai laistyti (uogų nokimo periodu – dar uoliau), šalinti ūsus, nepamiršti ligų profilaktikos.
Kaip turbūt jau supratote, susidaro netrumpas sąrašas procedūrų, kurias būtina per sezoną atlikti, jeigu norite turėti braškių.
Kiek, kuo ir kada tręšti
Kad braškės neprarastų gebėjimo derėti daugiau nei kartą, joms reikia daugiau maisto. Ypač tai aktualu stambias uogas nokinančioms veislėms, taip pat pavasarį sodintiems braškių kerams, kurie sumanė derėti jau pirmaisiais metais.
Bet apie viską iš eilės.
Organinės trąšos braškėms reikalingos visą vegetacijos laiką – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Po sanitarinio braškyno sutvarkymo pavasarį tarpus tarp braškių eilių reikia išpurenti ir sykiu patręšti organika. Šiam tikslui puikiai tinka humusas, biohumusas ir gerai subrandintas kompostas. Jie uždengs apsinuoginusias augalų šaknis ir pūdami tieks braškių krūmeliams maistines medžiagas.
Pirmasis, pavasarinis tręšimas skirtas stimuliuoti aktyvų jaunos lapijos augimą, todėl azoto braškės turėtų gauti daugiausia.
Iki pražystant braškyną dar galima palieti galvijų mėšlo tirpalu: stiklinę trąšų išmaišyti 5 litruose vandens ir po kiekvienu kupsteliu papilti po 1 litrą.
Šauniu priedu taps dilgėlių užpilas: kibirą šviežių jų lapų apliekite šiltu vandeniu ir palikite 3 dienas fermentuotis. Kai nusistovės, pageidautina šiuo skysčiu braškes palaistyti dukart – iki žydėjimo ir nuskynus derlių.
Alternatyva „gyvai“ organikai gali būti trąšos jos pagrindu: organinių ir mineralinių trąšų kompleksai braškėms arba granuliuotas kompostas.
Prieš pat pradedant braškėms žydėti, naudinga jas pamaitinti mineralinėmis trąšomis.
10 litrų vandens ištirpdykite 2 šaukštus nitrofoskos ir 1 šaukštelį kalio sulfato. Vienam krūmeliui užteks vos 0,5 litro šio mišinio.
Braškėms kraunant žiedus, reikalingas kalis. Todėl jos laistomos kalio salietros tirpalu (1 šaukštelis 10 litrų vandens) arba pelenų užpilu (150 g tokiam pačiam kiekiui vandens, tik jis turi būti karštas).
Birželio viduryje remontantinės braškės pradeda aktyviai formuoti žiedynus, iš kurių brandins pakartotinį derlių. Vadinasi, pirmasis vasaros mėnuo – optimalus laikas dar kartą pamaitinti jas organinėmis trąšomis.
Tai gali būti galvijų mėšlo tirpalas (1:5), vištų mėšlo tirpalas (1:20) arba skystas kompostas (1 kg komposto reikia išmaišyti 10 litrų vandens). Vienam kupsteliui pilamas 1 litras maistingo skysčio.
Bet galima vėl naudoti pelenų ir (arba) žolių užpilus, kurie taip pat veiksmingai pamaitins uogyną.
Braškių šaknys linkusios išlįsti į paviršių, todėl jas svarbu vėl pridengti žemėmis.
Tokiu laikotarpiu leistina braškes tręšti ir mineralinėmis trąšomis. Ypač skirtomis uogoms arba specifiškai braškėms ir žemuogėms. Jose subalansuotas kiekis maisto medžiagų, reikalingų būtent šioms uogoms vystytis.
Nuo vasaros vidurio organines trąšas jau reikia pamiršti. Kodėl, visi gerai žinome: didelis kiekis azoto šiame vegetacijos etape augalams gali labiau pakenkti nei duoti naudos ir sutrukdyti jiems pasiruošti žiemai.
Galiausiai rugpjūtį remontantinėms braškėms reikalinga porcija trąšų, padėsiančių suformuoti rudeninį derlių ir sėkmingai pasiruošti šaltajam sezonui.
Galima naudoti kompleksines mineralines trąšas, skirtas uogoms ir specialiai braškėms, taip pat nitroamofoską arba oranžinį kristaloną. Bet galima ir patiems paruošti maistingą mišinį iš 40 g superfosfato, 15 g karbamido ir 20 g kalio sulfato (tiek trąšų turi užtekti 1 kvadratiniam metrui braškyno). Granules berkite tarp braškių eilių, kruopščiai užkapstykite ir paliekite vandeniu, kad būtų lengviau pasisavinti.
Organinių ir mineralinių trąšų deriniai irgi puikiai tinka rugpjūčio tręšimui. Dėl didesnio kalio ir fosforo kiekio jie padeda suformuoti paskutinį uogų derlių, sukrauti žiedpumpurius kitam sezonui bei prikaupti būtinų medžiagų saugiai ištverti žiemą.
Ruoškite kibirus
Remontantinių braškių tręšimą privalu derinti su laistymu. Deja, tikslių rekomendacijų, kaip dažnai ir kiek vandens šioms uogoms reikia, niekas duoti negali. Tai neįmanoma, nes drėgmės poreikis priklauso nuo dirvožemio ypatybių, klimato ir esamų orų.
Pavyzdžiui, smėlingame dirvožemyje laistyti braškyną tenka dažniau, nes žemė greičiau perdžiūva. Molingame – priešingai, daug svarbiau braškių neperlaistyti.
Visgi esant „klasikinei“ vasarai – saulėtai su nedažnais lietumis – braškes rekomenduojama laistyti kartą per savaitę. Ir vandens pilti tiek, kad prasiskverbtų į 20 cm gylį.
Drauge negalima pamiršti, jog žydinčioms ir nokinančioms uogas remontantinėms braškėms drėgmės reikia daugiau.
Čia svarbus ir mulčiavimas – nuo jo labai priklauso, kaip sėkmingai seksis auginti remontantinį braškyną.
Mulčias, kuriuo braškėms dažniausiai tampa šienas, šiaudai arba pjuvenos, padeda sulaikyti drėgmę, saugo nuo plutos susidarymo žemės paviršiuje, pastebimai sumažina piktžolių kiekį, dengia šaknis nuo perkaitimo ir uogas – nuo puvinio.
Kaupti „nuogales“
Jeigu braškių nemulčiuosite, jas reikės reguliariai ravėti, nes greta įsitaisančios piktžolės negailestingai konkuruos su braškėmis dėl maisto ir vietos po saule.
Rauti „okupantes“ dera vos tik joms pasirodžius, bet labai atsargiai, kad nebūtų pažeista braškių šaknų sistema.
Ravėdami kartu išpurenkite ir dirvą tarp eilių bei aplink braškes, o pačius augalus lengvai apkaupkite – braškių šaknys linkusios išlįsti į paviršių, todėl svarbu jas vėl pridengti žemėmis.
Purenimas būtinas, kad dirvos paviršiuje nesusidarytų pluta, kuri dažnai atsiranda po lietaus ar laistymo ir apsunkina oro patekimą prie šaknų sistemos.
Pertrauka – sveikatai pastiprinti
Nuskynus pirmąjį derlių remontantinėms braškėms prasideda neilgas poilsio laikotarpis, po kurio augalai pereina į dauginimosi fazę – pradeda aktyviai auginti ūsus-ūglius su dukterinėmis skrotelėmis.
Tokiu metu svarbu pasirūpinti dviem dalykais: braškių krūmelių sveikata ir nukreipti augalų išteklius reikiama linkme.
Jeigu neplanuojate savo braškių plantacijos išplėsti ar atnaujinti ir norite sulaukti visaverčio antrojo derliaus, visus ūsus būtina pašalinti. O kartu su jais – ir sausus, pažeistus lapus, senus žiedynus.
Darbuotis galima tik aštriu sekatoriumi arba sodo žirklėmis ir stengtis nepažeisti augimo taško.
Jokiu būdu nebandykite plėšti ūsų rankomis – greičiau išrausite visą braškių krūmą nei nuskinsite atkaklų ūglį.
Apie žiedgraužius ir erkutes
Rimčiausią grėsmę braškių derliui kelia vienas pavojingiausių šių uogų kenkėjų – avietinis žiedgraužis, pažeidžiantis visas augalo dalis.
Kad išvengtumėte jų antpuolio, būtina profilaktika – reguliariai purkšti braškyną, ypač pavasariui baigiantis ir vasaros pradžioje.
Veiksminga liaudiška priemone šiam tikslui laikomas česnakų užpilas.
Susmulkinkite 150 g česnakų, užpilkite 10 litrų vandens, labai gerai išmaišykite ir palikite parą nusistovėti. Prieš naudojimą nukoškite.
Pastebėjus ant braškių avietinius žiedgraužius, česnakai jau nebepadės – reikės rimtesnių preparatų.
Braškių erkutės – dar vienas pavojingas priešas. Jo atsiradimą pastebėsite iškart: braškių lapai susisuks, taps raukšlėti, žvilgantys ir pamažu mirs. Tokius reikia kuo skubiau pašalinti, o krūmelius nupurkšti biologiniais insekticidais-akaricidais.
Ligų – pilkojo puvinio, dėmėtligės, miltligės – profilaktikai braškes reguliariai purkškite biofungicidais su šieno lazdelėmis ir trichodermomis.
O vegetacijos periodui einant į pabaigą, nuskynę paskutines uogas, pasinaudokite patarimu nupurkšti visą plantaciją 1 proc. koloidinės sieros tirpalu arba kontaktiniu fungicidu-akaricidu. Taip apsaugosite braškyną nuo grybelinių infekcijų ir kenkėjų tuomet, kai jis, besiruošdamas žiemos miegui, yra pažeidžiamiausias.
