Nepilnamečių noras vasarą ne ilsėtis, o užsidirbti atsitrenkia į biurokratijos ledkalnį. Administraciniai barjerai ir formalumai dažną darbdavį atgraso nuo noro priimti į darbą nesulaukusiuosius 18-os.
Atverti duris laikino darbo ieškantiems jauniems žmonėms darbdavius kompensacijomis skatinanti Panevėžio savivaldybė pastebi: labiausiai dirbti nori 14–15 metų paaugliai, tačiau jiems galimybės labiausiai ribotos.
Darbas motyvuoja mokytis
Septyniolikametė panevėžietė Fausta į darbo paieškas leidosi dar gegužę. Merginos teigimu, dauguma miesto darbdavių pageidavo pilnametystės sulaukusių jaunuolių arba norėjo, kad darbą pradėtų nuo birželio 1-osios.
„Mums tarpiniai egzaminų patikrinimai baigėsi tik birželio viduryje, anksčiau pradėti dirbti niekaip nebūčiau galėjusi. Su drauge planavome skinti uogas ar įsidarbinti ledų pakuoti, tačiau dėl šaltos vasaros šiemet ir skynėjų, ir pakuotojų nereikėjo“, – pasakoja Fausta.
Galiausiai panevėžietei pavyko rasti darbą pajūryje.
Palangoje esančiame viešbutyje Fausta įsidarbino kambarine.
Anot merginos, jos atlyginimas bus vos daugiau nei minimumas, tačiau nekainuoja apgyvendinimas, o darbo dienomis darbdavys pasirūpina ir pietumis.
„Pagrindinis mano darbas – sutvarkyti kambarius po svečių apsilankymo. Visą dieną ant kojų. Po šios vasaros tikrai atsiras daugiau motyvacijos mokytis“, – pripažįsta būsima abiturientė.
Pirmenybė – pilnamečiams
Kasmet nuo metų pradžios iki vasaros pabaigos Užimtumo tarnybos sistemoje darbdaviai įregistruoja maždaug 1–1,2 tūkst. laisvų darbo vietų skelbimų, kuriuose nurodo galintys įdarbinti moksleivius.
Jiems skirtų darbo pasiūlymų skaičius šiemet iki liepos 1-osios pasiekė 775 – tiek darbo skelbimų su žyma, kad tinkama ir moksleiviams, buvo paskelbta Užimtumo tarnybos platformoje.
Kas trečias toks darbo pasiūlymas buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų (32 proc.).
Moksleiviams buvo siūloma dirbti barmenais, padavėjais, virtuvės darbuotojais, picų kepėjo padėjėjais, kambarių tvarkytojais, viešbučio registratoriais ir t. t.
Kitos laisvos darbo vietos – prekybos, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriaus įmonėse.
Moksleiviai įdarbinami animatoriais, vaikų vasaros užimtumo specialisto padėjėjais, darbuotojais vaikų dienos stovykloje, pripučiamų batutų operatoriais ar renginių ruošimo pagalbiniais darbuotojais, taip pat automobilių plovėjais.
Tačiau, kaip pastebi Užimtumo tarnybos specialistai, dažniausiai darbdaviai renkasi jau sulaukusiuosius pilnametystės.
„Vasarą kai kurie darbdaviai linkę priimti nepilnamečius sezoniniams arba pagalbiniams darbams, tačiau tokių pasiūlymų nėra labai daug. Priežastys – papildomi administraciniai reikalavimai, ribotas darbo valandų skaičius ir būtinybė užtikrinti saugią darbo aplinką jauniems asmenims“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Paieškos kanalai
Visoje Lietuvoje 486 moksleiviai užsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip vasarai darbo ieškantys asmenys.
Pasak M. Jankauskienės, tokiems verta apsilankyti ne tik Užimtumo tarnyboje. Mat daugelis šalies savivaldybių vykdo jaunimo įdarbinimo vasarą programas.
Darbdavius įdarbinti laikino darbo ieškantį jaunimą skatina ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės.
Šiuo metu tokia programa moksleiviams suteikia daugiau galimybių įsidarbinti. Mat per Užimtumo tarnybą Panevėžio miesto ir rajono darbdaviai iki liepos 1-osios siūlė vos 10 darbo vietų su žyma, kad tinkama ir moksleiviams.
Šiuo metu įregistruotos 2 laisvos darbo vietos pardavėjams, kurių aprašymuose darbdavys nurodė, kad priimtų ir mokinius.
Panevėžyje dažniausiai moksleiviams siūloma pardavėjo (taip pat ir gatvės, turgavietės), valytojo, prekybos salės darbuotojo, pagalbinio darbininko darbai.
Darbdavius skatina kompensacijomis
Panevėžio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Toma Karosienė teigia, kad penktus metus mieste vykdoma Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa sulaukia didelio susidomėjimo.
Šiemet norą joje dalyvauti pareiškė 21 miesto įmonė ir 48 jaunuoliai.
Savivaldybė šiam projektui numačiusi 25 tūkst. Eur ir dar 10 tūkst. Eur gauta iš Jaunimo reikalų agentūros.
Iš šių lėšų už visu etatu įdarbintą jaunuolį darbdaviui mokama 300 eurų kompensacija per mėnesį, už jaunuolį su negalia – 400 Eur, o pusė minimalios algos – 519 eurų – už jaunąjį darbuotoją mokama įmonėms, kurios priklauso Pramonė 4 strategijai.
Vieni jaunuoliai dirba du mėnesius, kiti – vieną ar vos kelias savaites.
„Pagal šią programą jau įdarbinti 48 jaunuoliai, o nuo vakar, kai paskelbėme papildomą kvietimą, sulaukėme dar septynių paraiškų. Darbdaviai su subsidija gali įdarbinti iki trijų jaunuolių, bet yra tokių įmonių, kurios mielai moksleivius įdarbina ir be jokių išmokų iš Savivaldybės“, – sako T. Karosienė.
Dirbti veržiasi nepilnamečiai
Specialistės teigimu, jaunieji panevėžiečiai labai nori dirbti. Įmonių, kurios juos priimtų, yra gerokai mažiau.
„Mūsų programa orientuota ne tik į moksleivius, bet ir studentus, kurie galbūt vėliau sugrįžtų į savo gimtąjį miestą ir liktų čia dirbti. Todėl šia programa gali pasinaudoti jaunimas iki 29 metų, bet labiausiai nori dirbti 14–15 metų jaunuoliai, tik jiems mažiausiai yra ką pasiūlyti“, – pasakoja T. Karosienė.
Pasak Savivaldybės atstovės, vieni darbdaviai šioje programoje dalyvauja, nes išties reikia papildomų darbo rankų, kiti į tai žvelgia kaip į savotišką investiciją, dar kiti – tik dėl darbo užmokesčio kompensacijų.
„Per tuos metus turėjome įvairių situacijų, kai kurie darbdaviai liko nusivylę jaunimo neatsakingumu, kai jaunuoliai, vos tik pabandę meta darbus. Bet dauguma džiaugiasi tais jaunais žmonėmis“, – sakė T. Karosienė.
Rajonas žvalgosi į miesto įmones
Jaunimo vasaros užimtumo programa veikia ir Panevėžio rajone. Šios Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Sandra Budreikienė teigia, kad per šią programą įdarbinta 19 jaunuolių – tiek, kiek ir sulaukta paraiškų.
Panevėžio rajone už kiekvieną įdarbintą jaunuolį mėnesiui skiriama 400 eurų kompensacija.
Iš viso šiam projektui skirta 10 tūkst. eurų.
Skirtingai nei mieste, rajone darbdaviai skatinami įdarbinti tik mokyklinio amžiaus jaunimą, tad daugiausia darbo gavo nepilnamečių.
„Matome, kad susidomėjimas šia programa auga. Esame žiedinė savivaldybė, jaunuoliams pasiekti darbo vietą rajone kiek sudėtingiau nei mieste, todėl šiemet leista darbintis ir miesto įmonėse“, – sakė S. Budreikienė.
Šauna du zuikius
Bendrovėje „Panevėžio stiklas“ šią vasarą per Savivaldybės programą įsidarbino šeši jaunuoliai. Dalis jų – dar nepilnamečiai.
„Bandome nušauti du zuikius vienu metu: moksleiviai pakeičia atostogaujančius mūsų darbuotojus, o kartu tai savotiška investicija į ateitį, gal kada nors šie jauni žmonės ateis dirbti jau ne kaip laikinieji, bet nuolatiniai darbuotojai“, – svarsto įmonės generalinis direktorius Gintaras Petrauskas.
Anot jo, šiemet buvo daug norinčiųjų padirbėti.
„Mūsų patirtis net labai gera. Niekada neturėjome bėdų – jaunimas dirba labai puikiai. Pastebime, kad tie patys jaunuoliai pas mus ateina kiekvieną vasarą, kol baigia mokyklą ir išvyksta mokytis“, – sako G. Petrauskas.
