Mokyklos vadovui – prezidento įvertinimas

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriui Raimondui Dambrauskui ši Valstybės diena tapo išskirtinė. Už ilgametį nepriekaištingą pedagoginį ir vadybinį darbą šalies prezidentas Gitanas Nausėda panevėžietį pedagogą apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tai nebe pirmas R. Dambrauskui skirtas valstybinis apdovanojimas.

Šiemet prezidentas G. Nausėda Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvai, jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 71 Lietuvos ir užsienio pilietį.

Tarp jų – iškilūs kultūros, švietimo ir visuomenės veikėjai, mokslininkai, kariuomenės bei kitų profesijų atstovai, ištikimi Lietuvos draugai užsienyje.

Prezidentas pabrėžė, kad šios asmenybės, užtikrindamos saugumą, švietimo, mokslo ir kultūros pažangą, puoselėdamos tautos istorinę atmintį, telkdamos tarptautinę bendruomenę, rūpindamosi lietuviškojo žodžio, tapatybės, mūsų istorijos sklaida užsienio šalyse, rizikuodamos savo pačių gyvybe ir didvyriškai aukodamosi gelbstint kitus, yra tikrieji Lietuvos ateities kūrėjai, įkvepiantys mus išlaikyti vienybę ir didžiuotis savo valstybe.

„Nuoširdžiai dėkoju jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką dar nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas. Ryškiausias Mindaugo karūnos brangakmenis, kurio šviesoje šiandien mus aplanko ypatingas pasididžiavimo savo šalimi jausmas“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanotas J. Balčikonio gimnazijos direktorius R. Dambrauskas – ilgus metus nepriekaištingai pedagoginį ir vadybinį darbą dirbantis švietimo lyderis, pasižymintis inovatyvia lyderyste ir reikšmingu indėliu įgyvendinant Lietuvos švietimo strateginius tikslus.

Apdovanojimu dalinasi su bendruomene

R. Dambrauskas prisipažįsta apie tokį svarbų ir garbingą, aukštą įvertinimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių – net negalvojęs.

„Apdovanojimu dalinuosi su visu Panevėžiu ir visa gimnazijos bendruomene. Jis – už esamų ir buvusių mokinių ir mokytojų bendrą darbą, pasiekimus, nuopelnus. Be jokios abejonės, padėka ir šeimai už palaikymą ir kantrybę“, – sako R. Dambrauskas.

Atsiimti apdovanojimo į prezidentūrą jis važiavo kartu su žmona Dalia.

R. Dambrauskui šis valstybinis apdovanojimas – ne vienintelis.

2003-iaisiais iš prezidento Valdo Adamkaus rankų yra gavęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.

Pastarasis, pasak mokyklos vadovo, buvo skirtas daugiau už gimnazijų judėjimo steigimą.

R. Dambrauskas buvo pirmasis Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, aktyviai dalyvavo atkuriant gimnazijų tinklą ir vienijant jas bendram darbui. 2004–2009 metais jis ėjo prezidento Valdo Adamkaus visuomeninio konsultanto pareigas, patarė kultūros, mokslo ir ugdymo klausimais.

Pirmoji gimnazija

„Aš gimęs Zarasuose, o žmona – Kėdainiuose. Pasirinkome tarpinę stotelę – Panevėžį. Atvažiavome į naują vietą nieko neturėdami. Žmona dirbo tuometėje 12-oje vidurinėje, o aš – 7-oje“, – pasakoja R. Dambrauskas.

Nuo 1984-ųjų dirbantis pedagogu, J. Balčikonio gimnazijai R. Dambrauskas vadovauja trisdešimt šeštuosius metus – nuo 1990-ųjų.

Direktoriumi tapo būdamas vos 29-erių.

Įdomu tai, kad tuo metu mokyklos vadovą rinkdavo patys mokytojai. Tąkart į šią vietą pretendavo trys kandidatai.

Vadovauti mokyklai R. Dambrauskas pradėjo švietimo sistemai žengiant per permainų slenkstį. Tuo laiku reikėjo kurti gimnaziją.

Norint vidurinei mokyklai tapti gimnazija, joje turėjo nelikti pradinių klasių. Šios iškeltos į dabartinės Pradinės mokyklos patalpas. Taip pat reikėjo daugiau mokytojų, „nuauginti“ 5–7 klases, keitėsi ugdymo planai ir pan.

„Mes pirmieji Lietuvoje gavome gimnazijos statusą. Nebuvo lengva, džiaugiuosi, kad pavyko“, – sako pedagogas.

Palaikams grąžinta ramybė

Svarbus įvykis buvo vokiečių karių palaikų iš gimnazijos stadiono perkėlimas į Klaipėdą. Caro laikais statyta gimnazija Pirmojo pasaulinio karo metais buvo paversta vokiečių karo ligonine, neišgyvenusieji sužalojimų ar tuo metu karius masiškai šienavusios vidurių šiltinės buvo laidojami čia pat, stadione. Sovietmečiu, 1947-aisiais, kapinės panaikintos. Tad daug metų vaikai sportavo ant mirusiųjų palaikų.

R. Dambrausko rūpesčiu stadione pradėjo dirbti archeologai, iškėlę daugiau nei 800 palaikų.

Kitas didelis iššūkis, tekęs direktoriui, buvo gimnazijos kapitalinis remontas. Nors darbų sename pastate netrūksta ir iki šiol, jo sutvarkymo pradžia buvo skaudi. Nusikalstamų grupuočių siautėjimo laikais prie kitoje Respublikos gatvės pusėje esančios prokuratūros sprogus nusikaltėlių padėtam sprogmeniui ne tik išdužo mokyklos langai, bet nukentėjo ir aktų salė.

„Pamatę, kad mokykla dėl padarytos žalos kritinės būklės, norėjo ją uždaryti. Pradėję remontuoti aktų salę, netyčia susiremontavome visą gimnaziją“, – sako direktorius.

Išlydėjo į kelią tūkstančius

J. Balčikonio gimnazija jau ilgą laiką yra viena geriausiai vertinamų Lietuvoje.

„Tai – ne mano vieno nuopelnai, bet ir visų mokytojų, mokinių“, – pabrėžia R. Dambrauskas.

Jos auklėtinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai nuo 2000-ųjų metų yra aukščiausi tarp Panevėžio gimnazijų ir vieni aukščiausių visoje Lietuvoje.

Gimnazijos ugdytiniai taip pat pasiekia puikių rezultatų miesto ir šalies olimpiadose, baigę mokyklą sėkmingai įstoja į šalies ir užsienio universitetus.

Direktoriui sušildo širdį sutikti buvę mokiniai. Net ir sekmadienį R. Dambrauskui einant sostinės gatvėmis priėję buvę auklėtiniai sveikinosi, pasakojo, kurią laidą baigę.

Pedagogas skaičiuoja, kad per visą vadovavimo mokyklai laiką į gyvenimą jau išlydėjęs apie 6000 mokinių.