Kopūstai – viena populiariausių daržo kultūrų, ir ne tik tarp daržininkų: daugybė vabzdžių kenkėjų tiesiog dievina jų sultingus lapus. Todėl gali per labai trumpą laiką sunaikinti apčiuopiamą derliaus dalį.
Kopūstai – viena populiariausių daržo kultūrų, ir ne tik tarp daržininkų: daugybė vabzdžių kenkėjų tiesiog dievina jų sultingus lapus. Todėl gali per labai trumpą laiką sunaikinti apčiuopiamą derliaus dalį.Ypatingą vietą kopūstų gerbėjų klube užima vikšrai. Jais kopūstų lysves apdovanoja nekalčiausiai atrodantys žavūs sutvėrimai – drugiai. Patys jie jokios žalos daržui nedaro, tačiau kiekvienas drugio palikuonis pasistengia už du.
Kas graužia jūsų kopūstus?
Grėsmę kopūstų derliui kelia kelių rūšių drugiai.
Kopūstiniai baltukai. Šie visiems gerai pažįstami dieniniai drugiai kiaušinėlius paprastai deda ant apatinių kopūstlapių. Po savaitės iš jų išsirita lervos – bemaž 4 cm ilgio gelsvai žali vikšrai su juodomis dėmelėmis ir šviesiu dryžiu ant nugarėlės.
Viena drugio patelė per gyvenimą gali padėti iki 400 kiaušinėlių. O iš viso per sezoną išsivysto dvi, kartais net trys kopūstinių baltukų kartos.
Ropiniai baltukai. Labai panašūs į kopūstinukus, tik mažesni drugiai. Jų vikšrai – blyškiai žalsvi, apaugę trumpais aksominiais šereliais. Tai jie pragraužia tunelius gūžėse, pakeliui palikdami ekskrementų pėdsaką. Taip pažeistos kopūstų galvos ima pūti.
Vienu sykiu ropinio baltuko patelė padeda iki 500 kiaušinėlių. Per sezoną išsirita 2–3 drugių kartos.
Kopūstiniai pelėdgalviai. Neįspūdingai atrodantys drugiai smulkiais raštais ir dėmėmis išmargintais rusvais sparnais atrodo neišvaizdūs. Bet iš tikrųjų yra pavojingi polifagai (mintantys labai įvairiu augaliniu arba gyvūniniu maistu) ir itin drėgmę mėgstantys kenkėjai.
Skirtingai nei baltukai, pelėdgalviai skraido naktimis.
Praėjus 4–12 dienų po to, kai patelė padeda kiaušinėlius, iš jų išsirita lervos. Iš pradžių jos žalsvos, paskui spalva tamsėja nuo pilkos iki tamsiai rudos.
Galiausiai iki 5 cm išaugę vikšrai išskaptuoja kopūstlapių minkštimą – belieka tik gyslos – ir išgraužia gūžėse gilias landas.
Per sezoną viena drugio patelė padeda 600 kiaušinėlių. O per metus pasaulį išvysta 1–3 kopūstinių pelėdgalvių kartos.
Kopūstinės kandys. Mažyčiai ir neryškūs pilkšvai rudi drugiai – taip pat naktiniai gyventojai. Ir stebėtinai ištvermingi keliautojai: gali nuskristi didelius atstumus.
Kiaušinius deda apatinėje kopūstlapių pusėje. Iš jų išsirita 7–11 mm dydžio vikšreliai – žali su mažais juodais taškeliais. Nors menki, šie geba ne tik išgraužti kopūstų lapus, bet ir pažeisti augimo tašką, ir tada gūžė nebesusiformuoja.
Sezono metu viena kandies patelė gali padėti 80–300 kiaušinėlių. Per metus sparnus išskleidžia 4–5 šių drugių kartos.
Mechaniniai kovos su vikšrais būdai
Iš pradžių derėtų pabandyti išvis neleisti šiems rajūnams įsigalėti ant kopūstų. Vos pastebėjus darže sklandant drugius, uždengti lysves kokia nors apsaugine medžiaga – smulkiu tinklu, tiuliu ar plonu baltu spunbondu. Tokios dangos netrukdys kopūstams augti, praleis šviesą, orą ir vandenį, tačiau sudarys patikimą barjerą drugiams. Negalėdami nusileisti ant kopūstų, jie negalės ir padėti ant jų kiaušinėlių.
Jeigu kopūstų vis dėlto nepavyko apsaugoti ir ant jų atsirado vienas kitas vikšras, geriausia bus juos tiesiog rinkti – rankomis. Auginantiems daug kopūstų darbas bus ne iš lengvųjų, užtat vienas veiksmingiausių atsikratant kenkėjų.
Kasdien apžiūrinėkite kopūstlapius (geriausia rytais ar vakarais, kuomet vikšrai mažiau aktyvūs) – būtinai ir apatinę jų pusę, nes ji vikšrų mėgstamiausia. Aptikę vikšrų ar kiaušinėlių, kruopščiai juos pašalinkite ir nedelsdami sunaikinkite.
Biologiniai kovos su vikšrais būdai
Gera žinia ta, kad vikšrų nepakenčiame ne tik mes, kopūstų augintojai. Gamtoje šie mažyčiai besočiai turi apsčiai priešų. Iš jų patys pavojingiausi – paukščiai: zylės, žvirbliai, varnėnai, kiti.
Kad priviliotumėte juos į savo sklypą, įrenkite sparnuočiams lesyklų ir girdyklų, nepamirškite įkelti inkilų.
Natūraliems vikšrų priešams priskiriamos ir vapsvos, žygiai, boružės. Jiems privilioti aplink kopūstus pasodinkite ar pasėkite žydinčių augalų, stipriai kvepiančių prieskoninių žolelių: krapų, kmynų, kalendrų. Arba palikite greta nedidelį plotelį laukinių žolynų.
Dar vieni daržininkų pagalbininkai – parazitiniai nematodai (pavyzdžiui, Steinernema carpocapsae). Jie sunaikina vikšrą iš vidaus per kelias dienas, tačiau yra visiškai saugūs augalams ir žmonėms.
Įsigyti nematodų galima specializuotose fizinėse ir internetinėse parduotuvėse ir perkelti į dirvožemį pagal instrukcijas.
Kiti grėsmingi vikšrų priešai – entomofagai, arba vabzdžiai, mintantys kitais vabzdžiais.
Tokie yra vyčiai (pavyzdžiui, Apanteles fuliginosus) ir vapsvutės trichogramos (kaip kad Trichogramma evanescens). Pastarųjų lervutės vystosi tiesiog drugių kiaušiniuose. Todėl trichogramos prie kopūstų lysvių išleidžiamos dukart per sezoną: pirmąsyk – kai drugiai tik pradeda dėti kiaušinius, antrą – dar po savaitės.
Visą kopūstų vegetacijos laiką kopūstus galima apdoroti biologiniais preparatais su aerobinių bakterijų Bacillus thuringiensis sporomis. Patekusios į vikšrų organizmą, jos sukelia toksikozę ir dar po kelių dienų kenkėjai žūsta.
Be to, aštrus tokių preparatų kvapas atbaido nuo kopūstų ir drugius, kitus vabzdžius.
Liaudiški kovos su vikšrais būdai
Mišrūs želdiniai. Kai kurie augalai gali padėti apsaugoti kopūstus nuo vikšrų vien savo aromatu. Todėl juos rekomenduojama sodinti greta lysvių ar net kopūstų tarpueiliuose.
Augalai kompanionai išskiria eterinius aliejus, arba fitoncidus, kurie ir atbaido kenkėjus.
Kopūstams patiks medetkų, krapų, serenčių, nasturčių, mėtų arba šalavijų draugija, atgrasysianti ne vien vikšrus, bet ir kitus kenkėjus.
Mulčiavimas. Jis padeda ne tik drėgmę dirvožemyje išlaikyti, bet ir saugo augalus nuo kenkėjų.
Vikšrams nepatiks spygliuočių pjuvenų, pušų žievės arba stiprų kvapą turinčių sausų žolių mulčias – jis trukdys keliauti nuo vieno kopūsto prie kito.
„Pudravimas“. Sunaikinti vikšrus galima barstant kopūstus tabako dulkėmis, aitriųjų paprikų milteliais arba pelenais.
Beje, pelenus nebūtina naudoti atskirai – galima ir kartu su tabaku.
Taip pat turėkite omenyje, kad lietus ar net didesnė rasa iškart nuplauna šią apsaugą nuo kopūstlapių. Tuomet viską tenka kartoti iš naujo.
Augaliniai užpilai ir nuovirai
Tai bene labiausiai paplitusios „ne cheminės“ kovos su kopūstus graužiančiais vikšrais priemonės, saugios tiek daržovėms, tiek žmonėms ir, tikinama, veiksmingos.
Purkšti jomis kopūstus geriausia sausu nevėjuotu oru rytą arba vakare.
Svarbiausia apdoroti ne tik kopūstlapių paviršių, bet ir apatinę jų dalį, nes būtent ten, kaip nesyk minėjome, dažnai ir slepiasi vikšrai.
Pakartotinus purškimus rekomenduojama atlikti po 5–7 dienų, ypač jeigu palyja lietus.
Česnakų užpilas
100 g susmulkintų česnakų užpilkite 1 litru šilto vandens ir palikite parą nusistovėti. Tada nukoškite, atskieskite 10 litrų vandens bei pridėkite 30–40 ml skysto muilo – kad geriau apliptų augalų paviršių.
Purkškite kopūstus, ypač dėmesio skirdami apatinei lapų pusei.
Kiečių nuoviras
Kiečiai turi karčiųjų medžiagų bei eterinių aliejų, kurie atgraso vikšrus.
Susmulkinkite 500 g šviežių kiečių (arba 200 g džiovintų), užpilkite 5 litrais vandens ir užvirinkite. Tada 15–20 minučių pakaitinkite ant silpnos ugnies.
Kai nuoviras atauš, nukoškite ir prieš naudodami atskieskite vandeniu santykiu 1:2.
Svogūnų lukštų užpilas
Svogūnų lukštuose esantys fitoncidai veikia kaip natūralus repelentas.
Įberkite 200 g jų į kibirą, užpilkite 10 litrų verdančio vandens ir pastatykite tamsioje vietoje 2–3 paroms nusistovėti. Po to užpilą nukoškite ir purkškite juo kopūstus.
Salierų nuoviras
Gana veiksminga liaudiška priemonė nuo kopūstgraužių vikšrų.
Reikės 500 g šviežių salierų lapų su visais lapkočiais. Juos susmulkinkite, užpilkite 3 litrais vandens. Mišinį užkaiskite ir 10 minučių pavirę pastatykite nusistovėti 2–3 valandas.
Paruoštą nuovirą perkoškite, atskieskite vandeniu santykiu 1:2.
Kad geriau liptų prie kopūstlapių, galite įmaišyti 50 g skysto muilo.
Pomidorų lapų nuoviras
Pomidorų lapai naudojami kovai su daugeliu daržo kenkėjų, taip pat ir vikšrais.
Šiam nuovirui reikės susmulkinti 1 kg šviežių pomidorų lapų, užpilti juos 10 litrų vandens ir palaikyti 4 valandas. Po to užvirinti ir pavirti 30 minučių. Ataušinę, perkošę ir vandeniu santykiu 1:3 atskiedę, į nuovirą įpilkite šlakelį skysto muilo – kad geriau priliptų – ir purkškite kopūstus.
Tabako užpilas
Dar viena galinga priemonė nuo vikšrų ir kitų kenkėjų. Jai paruošti prireiks 200 g tabako dulkių. Užpilkite jas 5 litrais karšto vandens ir palikite nusistovėti 2 paras, periodiškai vis pamaišydami. Tada nukoškite, atskieskite vandeniu iki 10 litrų ir dėl stipresnio poveikio įmaišykite dar 30 ml skysto muilo.
