Į ūkininkų laukus įsisukę paukščiai ir žvėrys kasmet pridaro nemenkų nuostolių. Dėl jų kompensavimo ūkininkai gali kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybę.
Šiemet tokių prašymų sulaukta itin daug: kai kuriuose laukuose po miško žvėrių apsilankymo telikusi plika žemė.
Liūdnas vaizdas
Rajono Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šimkutė patvirtina – 2025-aisiais žvėrių padaryta žala pastebimai išaugo.
Pirmųjų prašymų ją kompensuoti sulaukta dar balandžio antroje pusėje. Pernai per visus metus į Savivaldybę kreipėsi 16 nukentėjusių ūkininkų, o šiemet jau dabar tokių yra 22.
Be to, pasak J. Šimkutės, šįsyk pas kai kuriuos ūkininkus teko važiuoti pakartotinai – net ir trejetą kartų. Nors tokiais atvejais pildomas tik vienas prašymas, galima susidaryti vaizdą apie laukinių žvėrių aktyvumą.
Savivaldybės atstovė neabejoja, kad dar nemaža dalis ūkininkų dėl žalos atlyginimo susitaria ir tiesiogiai su medžiotojų būreliais, tad reali ji greičiausiai dar didesnė.
„Ir tai ne pabaiga, – sako J. Šimkutė. – Manau, važiuosime į ūkininkų laukus ir toliau.“
Jos teigimu, specialistai stebi gana stipriai išaugusią šernų populiaciją. Šioji pridaro ūkininkams eibių, tačiau laukuose pasidarbuoja ne vien šernai: gaunama pranešimų ir prie stumbrus.
„Ūkininkai daro nuotraukas, turi įrodymų, kad stumbrai pas juos lankosi“, – sako pašnekovė.
Bene labiausiai šiemet nuo žvėrių vizitų kenčia Krekenavos, Ramygalos seniūnijų ūkininkai, šiek tiek – Upytės.
Pati J. Šimkutė pasakoja šiemet Krekenavos seniūnijoje mačiusi ir tokių pasėlių, kur po šernų reido buvo likusi tik juoda žemė – taip stropiai pasidarbavo knyslėmis.
„Per keletą pastarųjų metų, kai dirbu su žvėrių padarytomis žalomis, šiųmetis vaizdas ūkininkų laukuose, ko gero, iš mano matytųjų yra liūdniausias“, – sako ji.
Paskui šernus per laukus
Rajone dėl žvėrių padarytos žalos jau apžiūrėti 63 laukai. Bendras rajono Savivaldybei pateiktuose prašymuose minimas plotas – 701 hektaras.
J. Šimkutės duomenimis, laukinių žvėrių padaryti pažeidimai nustatyti maždaug 427 hektaruose, iš kurių 136 hektaruose visiškai sunaikintas derlius.
Dažniausiai šiemet nuo žvėrių nukenčiančios kultūros yra žirniai, pupos, žieminiai kviečiai. Į paaugusius rapsus, anot specialistės, šiuo metu jau nelengva įžengti, tačiau tikrintojams tenka bristi ir per jų laukus, nes šernai rapsuose pasidaro ne tik takus, bet ir įsirengia guolius.
Kokią sumą sieks žvėrių padaryta žala, kol kas, J. Šimkutės vertinimu, sunku pasakyti.
Pernai rajono ūkininkams Savivaldybė suskaičiavo 31 tūkst. eurų kompensacijos, 2023 metais suma siekė 69 tūkst., 2022-aisiais – net 142 tūkst. eurų.
Toks skirtumas, aiškina J. Šimkutė, susijęs su derliaus supirkimo kainomis, nes žala skaičiuojama remiantis jomis.
2022 metais supirkimo kainos buvo labai aukštos, vėlesniais metais kai kurių kultūrų nukrito net tris kartus.
Tad realiai kompensuojama tik dalis padarytos žalos.
Vilkai kol kas nesilanko
J. Šimkutė primena, kad šiemet rajono Savivaldybė iki 70 procentų ūkininkams kompensuoja pasėlių aptvėrimą.
Bet laukiniai žvėrys kasmet įsisuka ne tik į pasėlius – ir į naminių gyvulių bandas.
Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės žiniomis, kol kas dėl vilkų papjautų gyvulių informacijos negauta, bet tik dėl to, kad dar anksti. Jos teigimu, plėšrūnai arti žmonių namų paprastai pasirodo rudeniop, kai moko vaikus medžioti.
Nors ir šiuo atžvilgiu, sako J. Šimkutė, metai būna nevienodi: vieni ramesni, kiti – sudėtingesni. Tarkime, 2021-aisiais vilkai Panevėžio rajone papjovė 34 avis, 2022 metais – telyčią ir veršingą karvę. 2023-iaisiais nuo vilkų nasrų nukentėjo 4 naminiai gyvūnai, o pernai – 12 avių ir viena ožka.
„Šiemet ypač dideli žąsų pulkai. Kai užskrenda tūkstančiai ant pasėtų pupų, laukas iš karto būna nukultas.“
D. Kuzmienė
Švediškas stalas
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė pripažįsta, kad žvėrys ūkininkų laukuose – nuolatinė bėda.
Smarkiai siaučiant afrikiniam kiaulių marui, šernų Lietuvoje buvo gerokai sumažėję, dabar jų vėl pakankamai daug.
Žalos pasėliams pridaro ir stirnos bei kiti žvėrys.
„Visi, kas gyvena miške, ateina pas ūkininką vaišintis“, – sako D. Kuzmienė.
Ir žala, anot pirmininkės, visada būna didesnė nei vėliau gaunama kompensacija. Ypač jos daug pridaro laukiniai paukščiai – gervės, laukinės žąsys.
„Šiemet ypač dideli žąsų pulkai. Kai užskrenda tūkstančiai ant pasėtų pupų, laukas iš karto būna nukultas, – pasakoja ūkininkų sąjungos atstovė. – Visai neseniai buvo svarstomas klausimas ir Seime dėl padarytos žalos, įsijungs aplinkosaugininkai. Galbūt bus galima amortizuoti šiek tiek ir paukščių padarytą žalą, bet galutinio sprendimo nėra.“
