Tarp Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Laisvės aikštės ir A. Kisino gatvės esantis skveras pastaruoju metu itin populiarus.
Dėl vardo šiai erdvei neapsisprendusi Savivaldybė sulaukė daug ne tik panevėžiečių pasiūlymų, kaip skverą pavadinti. Kiekvienas turi ir savo argumentų, kodėl jų pasiūlytasis variantas tinkamiausias.
Siūlymams – dar pora savaičių
Miesto Savivaldybei rengiantis sutvarkyti teritoriją aplink Laisvės aikštę, bus rekonstruotos senosios T. Moigio, Birutės, Š. Mero, A. Kisino bei kitos gatvelės.
Tvarkyti ketinama ir šioje teritorijoje esantį skverą, jau ne vienus metus neformaliai vadinamą poetės Elenos Mezginaitės vardu.
Ši erdvė turėtų įgyti ir oficialų pavadinimą. Tiesa, koks jis bus, dar nežinia: laikas siūlymams teikti baigsis liepos 15 dieną.
Tarp iki šiol gautų siūlymų dominuoja Lietuvos kultūrai ir Panevėžio istorijai svarbių asmenybių vardai: be poetės E. Mezginaitės, yra ir pirmosios viešosios bibliotekos Panevėžyje įkūrėjos Elžbietos Jodinskaitės, miesto garbės pilietės, rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, poeto, kritiko Henriko Radausko kandidatūros.
Tad, pasak Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio, pasibaigus terminui, Savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo darbo grupė turės nuspręsti, kuriam gi visuomenės pasiūlytam vardui suteikti pirmenybę.
Priėmus sprendimą, bus teikiamas pasiūlymas Savivaldybės tarybai.
Galutinį žodį tars savininkė
Pasak S. Glinskio, net ir Tarybai apsisprendus galutinį žodį, kaip panevėžiečiai vadins skverelį miesto centre, dar turės tarti šalies Vyriausybė.
„Žemė yra valstybės – tik patikėjimo teise valdoma Savivaldybės. Tad dėl vardo suteikimo sprendimą priima savininkas. Šiuo atveju tai bus Vyriausybė“, – aiškina vedėjas.
Kada gi savininkė apsispręs, S. Glinskio teigimu, sunku prognozuoti, bet spėjama, kad tai geriausiu atveju įvyks jau įpusėjus rudeniui.
Vardo skverui teikimas, pašnekovo patikinimu, nėra susijęs su būsimais šios ir aplinkinių teritorijų tvarkymo darbais. Tiesiog norima pasinaudoti galimybe įamžinti dar vieną iškilią su Panevėžiu susijusią asmenybę.
„Tad pavadinimas savo ruožtu, tvarkymas – savo“, – sako S. Glinskis.
Kaip pasikeis skveras, irgi dar nežinoma – Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo duomenimis, kol kas turimi darbiniai juodraščiai.
Tačiau jis neatmetė galimybės, jog ateityje panevėžiečių lauks ir daugiau vardynų miestui ruošiantis sutvarkyti Berčiūnų parką, Molainių filtracijos laukus. Tikėtina, kad ateityje naujas skveras atsiras ir šalia Panevėžio apygardos prokuratūros Respublikos gatvėje.
Nekorektiška konkurencija
Panevėžietis, miesto Tarybos narys Arnoldas Simėnas teigia, kad jo siekiui skverą greta A. Kisino gatvės pavadinti E. Mezginaitės vardu – jau dešimt metų. Esą šis skveras buvo sumanytas kaip tikslinis būtent E. Mezginaitei. Tad dabartinius bandymus siūlyti erdvei greta A. Kisino gatvės kitus pavadinimus vadina nekorektiška konkurencija.
A. Simėnas pasakoja dar prieš dešimtmetį kreipęsis į Savivaldybę, kad poetės vardu buvo pavadinta viena miesto gatvių. Tačiau tuomet Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo darbo grupė pasvarstė, kad gatvė būtų labai nutolusi – dar už vakarinėje miesto dalyje esančių prekybos centrų. Tuomet kilo mintis E. Mezginaitės vardu pavadinti skverą.
„Man buvo gražus pasiūlymas jos vardu pavadinti skverą prieš J. Balčikonio gimnaziją kitoje gatvės pusėje“, – sako A. Simėnas.
„Anot Gedimino Storpirščio, „jūs Panevėžyje turite du XX amžiaus stulpus – Juozą Miltinį ir Eleną Mezginaitę. Jūs ir naudokitės šitais vardais.“
A. Simėnas
Vienas iš dviejų „stulpų“
Tačiau ši idėja nerealizuota, pasak A. Simėno, tuo metu ketinant minėtą sklypą ateityje užstatyti.
Tad Savivaldybėje gimė mintis skveru paversti žaliąją zoną prie A. Kisino gatvelės.
„Prie bibliotekos, prie Laisvės aikštės – prie to gyvenimo, kuriame sukosi Elena Mezginaitė“, –tokia idėja patiko ir A. Simėnui.
Deja, tąkart šis pavadinimas taip ir nebuvo įregistruotas, nes, pasak pašnekovo, dar nebuvo įteisinto skvero. Štai dabar, rengiantis naujam miesto centro sutvarkymo projektui, dokumentai buvo sutvarkyti. Tik jau nekalbama vien apie E. Mezginaitės vardą.
A. Simėnas sako, žinoma, ir dabar teikęs pasiūlymą skverą vadinti E. Mezginaitės vardu. Tą patį, jo žiniomis, siūlo kompozitorius Laimis Vilkončius, aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, Žemkalnio gimnazija ir kt.
„Anot Gedimino Storpirščio, „jūs Panevėžyje turite du XX amžiaus stulpus – Juozą Miltinį ir Eleną Mezginaitę. Jūs ir naudokitės šitais vardais“, – sako girdėjęs tokį patarimą A. Simėnas.
Prisidėtų ir patys
G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka turi savą siūlymą – pavadinti skverą pirmosios viešosios bibliotekos Panevėžyje įkūrėjos E. Jodinskaitės vardu.
Įstaigos direktorės Gretos Kėvelaitienės teigimu, E. Jodinskaitė tarpukariu dirbo bibliotekos pastate, taigi yra ir geografiškai susijusi su minima vieta.
„Siūlome ją ne dėl to, kad Panevėžiui reikia kažką įamžinti, bet kad ši vieta kažką reikštų, – sako bibliotekos vadovė. – Kad ir kaip mes mylime Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ar kitus, norime, kad ši vieta geografiškai tam žmogui daug reikštų. Tai pasirinkome pirmos bibliotekos vadovės vardą.“
Tuo labiau kad, pasak G. Kėvelaitienės, be pačios bibliotekos, E. Jodinskaitės vardas mieste niekur nėra įamžintas.
Po poros metų bus minimos 150-osios jos gimimo metinės. Tad vardo suteikimas šalia bibliotekos esančiam skverui būtų gražus žingsnis.
„Po mūsų sparnu ir yra ta erdvė. Mes ten darome renginius. Labai norėtume, kad mums ir kažką reikštų“, – viliasi direktorė, pabrėžianti, jog teikdama siūlymą, biblioteka kartu ir įsipareigojo prisidėti gražinant erdvę. Galbūt savo lėšomis įrengti lauko skaityklėlę ar pan.
Svarbus paveldas
Viešosios įstaigos „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė, Lietuvių kalbos ir K. Donelaičio draugijų Panevėžio skyrių pirmininkė Lionė Lapinskienė sako teikusi pasiūlymą skverą vadinti Panevėžyje augusio, besimokiusio poeto Henriko Radausko vardu. Jos žiniomis, šią kandidatūrą siūlo ne mažiau kaip 14 įvairių organizacijų, bendruomenių, privačių asmenų. Tarp jų – ne vien panevėžiečiai, bet ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos rašytojų sąjunga, kiti.
„H. Radauskas būtų prasmingas dėmesio atkreipimas į prieškarinį Lietuvos, Panevėžio kultūrinį, intelektualinį paveldą“, – sako L. Lapinskienė.
Pasak jos, šis poetas iš gyvenusių Lietuvoje ir išeivijoje yra bene labiausiai leidžiamas ir skaitomas – jo kūryba išversta į mažiausiai dešimt pasaulio kalbų. Tad tokio vardo skvero turėjimas miestui kurtų pridėtinę vertę.
„Būtų visiškai naujas vardas Panevėžiui ir galimybė nauju aspektu atkreipti platesnės visuomenės dėmesį. Miestui neišnaudoti tokio siūlymo, manyčiau, būtų didelė klaida“, – įsitikinusi L. Lapinskienė. Juolab kad skveras netoli mokytojų seminarijos, kurioje poetas mokėsi.
H. Radauskas, pasak žinomos visuomenininkės, ne vien poetas, bet ir literatūros kritikas, redaktorius.
„Iš poetų niekas tiek dėmesio ir tokios atsakomybės nejautė gimtajam žodžiui, lietuvių kalbai“, – sako ji.
Poetas dirbo Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje, dešimt metų dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Šiuo metu, pasak L. Lapinskienės, H. Radausko atminimas Lietuvoje įamžintas tik poroje vietų. Vilniuje jo vardu pavadinta trumpa privačių namų gatvelė. Klaipėdoje prie centrinio pašto kabo jam skirta atminimo lenta. Šiame mieste tarpukariu, pasak jos, radiofone dirbo ne visus metus.
