Tokios temperatūros kaip šį ketvirtadienį, liepos 3-iąją, Panevėžyje būtent tą mėnesio dieną nebuvo net 64 metus.
Tačiau termometrų stulpelius iki naujų rekordų pašokdinęs karštis ilgai Lietuvoje neužsibuvo ir jau vėl sugrįžo mūsiškai vasarai būdingi orai.
Paspirgino trumpai, bet kaip reikiant
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika sako, kad liepos 3-iosios šilumos rekordai pasiekti beveik visoje šalyje. Nors neišvengta ir kontrastų – pajūryje buvo vietų, kur oro temperatūra tądien tesiekė 17 laipsnių.
Nacionaliniu mastu aukščiausia temperatūra užfiksuota Druskininkuose. Čia oras ketvirtadienį įkaito iki 35,6 laipsnio karščio.
G. Valaikos žiniomis, ankstesnis rekordas, pasiektas prieš dešimt metų irgi Druskininkuose, buvo pagerintas 2,5 laipsnio nuo anuomet įspūdingo atrodžiusio 33,1 laipsnio.
Ketvirtadienį fiksuota ir apskritai aukščiausia oro temperatūra per pastaruosius šešerius metus. Paskutinį kartą termometrų stulpeliai perkopė 35 laipsnių ribą tik 2019 metų birželio 12-ąją Kaišiadoryse. Tąkart oras buvo įkaitęs iki 35,7 laipsnio.
„Panevėžyje liepos 3 dienos rekordas 28,9 laipsnio buvo 1961 metais. Dabar jis tikrai žymiai pagerintas – net 3,3 laipsnio“, – G. Valaika primena Aukštaitijos sostinėje ketvirtadienį termometrus rodžius net 32,2 laipsnio karščio.
Anot meteorologo, įdomiausia, jog jau tos pačios dienos vakarą visi galėjome pajusti, kaip greitai oras atvėso: per 3–4 valandas temperatūra nukrito maždaug dešimčia laipsnių.
„Tokie temperatūros šuoliai geros savijautos neprideda“, – pripažįsta G. Valaika, bet, sako, kadangi karštis šios savaitės dienomis vyravo panašus kaip dykumoje – sausas, vakare bent žymesnio lietaus nebuvo.
„Neretai pas mus būna karšta ir drėgna – kaip sakoma, net prie žemės traukia, – aiškina specialistas. – Kaip daugelis pastebėjo, karštis ketvirtadienį nebuvo drėgnas, todėl ir audrų nebuvo jam traukiantis.“
Karšto oro masė į Lietuvą atslinko iš pietvakarių Europos, kurią jau kurį laiką kamuoja anomali kaitra.
„Mus teužkabino pakraščiu, bet vis tiek kliuvo nemažai“, – sako G. Valaika.
Kol kas geriau nei birželį
Kadangi kaitra nesustodama toliau judėjo į rytus, jos vietą iš karto užėmė vėsesnio oro masė, su kuria vasarojome ir anksčiau.
„Vietoje nuslinkusio karšto oro atslinko vyraujantis šiaurės Europos regione“, – tad atitinkamai gaivesnius G. Valaika sako būsiant ir savaitgalio orus.
Pasak meteorologo, tik sekmadienį ir pirmadienį vėl turėtų būti truputį karščiau.
Panevėžyje prognozuojama iki 24–26 laipsnių šilumos. Visos šalies mastu gal kažkur ir sušils iki 30 laipsnių, tačiau dar karščiau vargu ar bus.
„Bus tokie orai, kuriais žmonės neturėtų skųstis, – žada G. Valaika. Bent jau sekmadienį, pirmadienį nebus vėsu – šilumos pakankamai.“
Koks bus antrasis vasaros mėnuo, net ir specialistui sunku nuspėti. Pavyzdžiui, birželio prognozės, G. Valaikos teigimu, pasitvirtino tik iš dalies.
„Atrodė, kad birželis bus šiek tiek šiltesnis, tačiau buvo vėsesnis, – aiškina jis. – O liepa, bent jau dabartiniais duomenimis, turėtų būti bent truputį šiltesnė nei birželis, ir sausesnė. Ir pirmos liepos dienos rodo, kad ir saulės daugiau, ir šilumos kol kas sulaukėme daugiau. Šis mėnuo atostogauti gal bus geresnis nei birželis.“
Kita vertus, nėra aišku, kokie orai bus vėliau, nes maždaug nuo kitos savaitės vidurio jie vėl gali priminti birželį vyravusią vėsą.
Daug kas priklauso ir nuo regiono: pietinėje Lietuvoje visada šilčiau nei šiaurinėje ar pajūryje.
„Labai stipraus karščio artimiausiu metu nematau, – sako G. Valaika. – Prognozės atitinka tipišką lietuvišką vasarą – nei karšta, nei labai šalta su vis pasitaikančiu lietumi.“
Vidutinis vėjo greitis Lietuvoje pirmąjį vasaros mėnesį siekė apie 3,5 m/s. Tai net 0,8 m/s daugiau nei vidutiniškai būna birželį.
Košė rudeniniai vėjai
Šis birželis buvo išskirtinis ir vėjais.
Vidutinis vėjo greitis Lietuvoje pirmąjį vasaros mėnesį siekė apie 3,5 m/s. Tai net 0,8 m/s daugiau nei vidutiniškai būna birželį.
Palyginimui, toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį–lapkritį, vienais labiausiai vėjuotų metų mėnesių.
„Per 31 metus birželis buvo labiausiai vėjuotas – pasakymas „kaip rudenį“ tikrai tiko. Vėjai pūtė kaip antroje rudens pusėje“, – patvirtina G. Valaika.
Labiau vėjuota nei šiemet buvo tik 1994-ųjų birželį, kai pūtė vidutiniškai 3,7 m/s vėjas.
Tiesa, pasak G. Valaikos, panašiai stiprus vėjas buvo ir prieš septynetą metų – 2017-ųjų birželį. Tik tuomet vėjo greitis siekė 3,2 m/s.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos žiniomis, labai vėjuotų, drėgnų ir vėsių orų kaltininkas birželį buvo gilūs Atlanto ciklonai, keliavę per Islandiją link Skandinavijos ir lėmę viso Šiaurės Europos regiono orus. Tai irgi labiau būdinga antrai rudens pusei.
Tiesa, pažvelgus istoriškai, vėsesni nei mums įprasta pastaraisiais metais orai birželį dar prieš pusę amžiaus nelabai ką būtų stebinę.
„Jeigu pažvelgtume į prieš 40–50 metų buvusius temperatūrų normų vidurkius, šis birželis temperatūros požiūriu panašus kaip tada. Kokiais dar 1990-aisiais sakytume, kad birželio temperatūra atitiko normą, o dabar jau negalime“, – pripažįsta, kad per tiek metų jau būdavo visai kitokie birželiai, G. Valaika.
Dar daugiau rekordų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, mūsų šalies klimato sąlygomis per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos (kai maksimali oro temperatūra pasiekia 20 ir daugiau laipsnių), 39 vasariškos karštos (kai oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius) ir 4 kaitros dienos (kai pasiekia ir viršija 30 laipsnių).
Liepos 3-iosios rekordas šiemet jau devynioliktas aukščiausios oro temperatūros rekordas. Per visus 2024 metus iš viso tokių buvo 18, 2023 metais – 16, 2022-aisiais – 13, o 2021 metais – 6.
Per pastaruosius kelerius metus panašiai aukšta oro temperatūra Lietuvoje buvo išmatuota 2024 metų liepos 11 dieną Druskininkuose – 34,9 laipsnio, 2023 metų liepos 16-ą Kalvarijoje – 34,9 laipsnio, 2021 metų liepos 15-ą Dotnuvoje – 35, o liepos 16-ąją Kaišiadoryse – 34,9 laipsnio.
