Socialiniuose tinkluose plintančios pirmųjų grybautojų laimikių nuotraukos kaitina šios nacionalinės „sporto šakos“ entuziastų kraują. Tačiau nešti grybus iš miško pintinėmis dar nesvajokite – auga tik pavieniai, ne visur, o ir užplūdę karščiai greičiausiai dygimą pristabdys.
Panevėžietis Vytautas Šteinas šiemet pirmuosius raudonviršius Žaliojoje girioje rado dar birželio 7-ąją.
„Kas antrą dieną rinkau ir tik vienoje vietoje, nes šiaip daugiau grybų niekur nėra“, – tad, sako prisiekęs, grybautojas, dabartiniai žygiai į mišką – daugiau pramoga.
„Grybų piko dar reikės palaukti“, – tikina.
Nors, anot V. Šteino, šiemet pirmieji raudonviršiai pradėjo dygti kiek neįprastu laiku, būta metų, kai ir dar anksčiau jų jau rasdavo. Štai pernai pirmuosius raudonviršius panevėžietis pjovė gegužės 30-ąją.
„Šiaip visada Žaliojoje grybauti pradėdavau maždaug per Šv. Antaną – apie birželio 12–14-ąją. Tad netikėjau pats, kai nuvažiavęs radau. Tačiau nuo tada prasidėjo mano pernykštis grybavimo sezonas Žaliojoje, o lapuočių miškuose – vėliau“, – pasakoja V. Šteinas.
Dar ne baravykų metas
Šią vasarą panevėžietis sako jau kartais parsinešantis ir kitokių grybų, kaip pats vadina, „netyčiukų“. Paprastai – porą trejetą lepšių.
Tuo tarpu voveraičių šiemet, kol lijo lietus, buvo drėgna, dygo gana nemažai tiek Žaliojoje, tiek Šimonių girioje. Dabar ir jų, pasak V. Šteino, dėl kaitros jau beveik neliko.
Nors turguje, kur atveža parduoti savo rinktus grybus, vyras matęs ir baravykų, pačiam jų miške kol kas nepavyko aptikti. Spėja, kad kitų rastieji taip pat „netyčiukai“, o tikrasis grybų karaliaus dygimas dar neprasidėjęs.
Patyręs grybautojas nesistebi, kad šiomis dienomis orams įkaitus grybai liovėsi augti. Juk prieš tai iš miško parsinešdavo po 15 ar 20 raudonviršių, bet ketvirtadienį kartu su žmona surado vos penkis. Ir tuos pačius esą nelabai gražius.
„Dabar per kaitras jų nebus, – prognozavo V. Šteinas. – Grybai augo miške, kur daugiau drėgmės, o dabar ji išgaravo ir viskas – grybų nebėra.“
„Kad ir keista, mačiau netgi rudmėsę, kuri yra labiau rudeninis grybas ar antros vasaros pusės.“
Dr. J. Kasparavičius
Jei ne grybai, tai uogos
Koks bus tolesnis grybavimo sezonas, sako V. Šteinas, dar sunku prognozuoti. Jo manymu, jei nekepins 30 laipsnių karštis ir porą ateinančių savaičių bus lietaus, grybai vėl gali pradėti dygti. Ne tik raudonviršiai, bet ir baravykai.
Tačiau jei įsigalės sausra, bus liūdna.
„Tada jau reikės laukti rudens dygimo“, – svarsto jis.
Nors šios vasaros orai tikrai nelepina, vėsuma grybams esą nekenkia. Mat dienomis vis tiek šviečia saulutė – pašildo.
O štai miško uogos nuo smarkių pavasarinių šalnų nukentėjo. Žemuogių miške yra, tačiau jos jau į pabaigą. Mėlynių sezonas tik prasideda, bet jų labai mažai.
„Reikia rinkti po vieną uogą, nes labai iššalusios, – apgailestauja V. Šteinas. – Žaliojoje žinomose vietose žiūrėjau, taip pat uogų nėra – tik vienoje vietoje gal pasirinksime pavalgyti.“
Panevėžietis sako iš tokių pat aistruolių kaip jis girdėjęs, jog panaši situacija visur, tad, spėja, lietuviškos mėlynės šiemet bus labai brangios.
Ant prekystalių neužsibūna
Centrinę Panevėžio turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė teigia, jog nuo praėjusios savaitės pas juos jau galima įsigyti žemuogių, antradienį pasirodė ir mėlynės.
O šiųmečiai grybai į turgų atkeliavo savaite ar net dviem anksčiau nei įprastai.
Pirmosios čia buvo voveraitės.
„Pradžioje – po labai nedaug. Bet dabar ir baravykiukų, raudoviršiukų atneša po truputį. Tiesa, kiekiai nėra dideli“, – sako, kad stalų grybais dar grybautojai nenuklojo.
Anot A. Pačekajūtės, paprastai grybai turguje gausiau pasirodo antroje liepos pusėje ir rugpjūtį. Kai jų būna daug, prireikia net paruošti prekiautojams papildomus staliukus.
„Dabar gausos nėra, bet pirmųjų grybų tikrai galima rasti“, – patikina turgaus vadovė.
Kokia tų „pionierių“ kaina, sunku būtų įvardyti. Mat paprastai grybai parduodami krūvelėmis, o į jas kas sudeda po 4 grybus, kas po daugiau ar net visą kibirėlį pasiūlo. Tad už malonumą jų paragauti gali tekti pakloti ir 3–4 eurus, bet gali – ir dešimtinę. Viską lemia mokėjimas derėtis ir perkamas kiekis, šypsosi A. Pačekajūtė.
Bet nors yra nepigūs, grybai pas pardavėjus ilgai neužsibūna.
Mikologams sezonas trunka kiaurus metus
Priešingai, nei kai kurie grybautojai, daktaras Jonas Kasparavičius iš Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos sako nedrįstantis teigti, jog šiemet pirmieji grybai buvo labai jau ankstyvi.
Pasak mokslo darbuotojo, mikologams grybų sezonas yra nuo sniego iki kito sniego, mat vienokie ar kitokie grybai auga kiaurus metus.
Be to, grybautojai šiemet pirmaisiais grybais – bobausiais – džiaugėsi kovo 23-iąją. Atrodo, anksti, tačiau pernai bobausiai pradėjo dygti trimis savaitėmis anksčiau.
Gegužę, pasak mikologo, paprastai pasirodo pirmieji „tikrieji“ grybai – raudonviršiai, kazlėkai, net įvairūs baravykai: vasariniai, tikriniai, paąžuoliai, pušyniniai.
Laimikiai dažniausiai dar pavieniai, tačiau ir šiemet, dr. J. Kasparavičiaus žiniomis, grybautojai jau gyrėsi jais Panevėžio, Šiaulių apskrityse.
Pats mokslininkas sako irgi aptikęs lepšių, paąžuolių, šilbaravykių, matęs ir ūmėdę.
„Kad ir keista, mačiau netgi rudmėsę, kuri yra labiau rudeninis grybas ar antros vasaros pusės“, – stebisi mikologas.
Jo teigimu, grybų dygimo atžvilgiu Lietuva dabar panašėja į mozaiką. Kadangi Aukštaitija gavo daug lietaus, čia grybavimo sezonas patiems nekantriausiesiems jau prasidėjo. Suvalkiją, beveik visą Žemaitiją krituliais gamta nuskriaudė, o Dzūkijoje lijo vidutiniškai.
Visgi, tyrinėtojo teigimu, dabar dar auga tik pavieniai grybai, o ir norint juos surasti tenka daug pavaikštinėti.
„Yra kažkas, ko mes nežinome, ką jaučia augalai, grybai, – svarsto dr. J. Kasparavičius. – Gali būti geras oras, bet grybai kažkodėl nedera. Galibūt todėl, jog rūpinasi medžių šaknimis. Mes nematome, kad ir po žeme verda gyvenimas.“
Jau konsultuoja dėl apsinuodijimų
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, baigiantis pirmajam vasaros mėnesiui augo konsultacijų įtariant apsinuodijimus grybais skaičius. Kasmet tokių konsultacijų telefonu suteikiama apie 130–140.
Lietuvoje yra žinoma apie 400 rūšių grybų, iš jų nuodingų – apie 40. Nuodingiausiomis laikomos žalsvoji ir blyškioji musmirės. Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju.
Jei suvalgoma nuodingų grybų, apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti po 6–48 valandų. Tai gali būti pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, žmogus gali prarasti sąmonę, jį gali ištikti traukuliai.
Įtarus apsinuodijimą grybais, patariama kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą.
