Buvusi pramoninės taršos žaizda Panevėžio pakraštyje – Molainių filtracijos laukai – šiandien turi galimybę virsti unikaliu edukaciniu parku: vieta, kur žmogus susiduria su savo klaidomis ir mokosi iš jų.
Sutvarkyti sovietmečiu teršalų sąvartynu paverstą teritoriją taip, kad ji būtų populiari lankytina vieta, ketinanti Panevėžio savivaldybė išrinko architektūrinės idėjos konkurso nugalėtoją.
Iš trijų šiam konkursui pateiktų darbų pirmąją vietą laimėjo mažosios bendrijos „Bauland“ filtracijos parko idėja.
Jos autoriams atiteks ir 5 000 eurų prizas.
Pasiūlymus, kaip galėtų atrodyti naujasis miesto parkas, vertino
Panevėžio savivaldybės ir nepriklausomų architektų bei kraštovaizdžio specialistų komisija.
Iš praeities į ateitį
Konkurso nugalėtojo vizija – filtracijos parkas, pasakojantis šios vietos istoriją nuo industrinės praeities iki ekologiškos ateities.
Per parką nutiestas keturių etapų teminis takas simboliškai ir fiziškai vestų lankytoją nuo užterštos praeities iki atkurto gamtinio potencialo.
Priešistorės etape instaliacijos iš perdirbtų medžiagų (metalų tunelis, teršalų cisterna) perteiktų industrinę taršos istoriją.
„Dabartyje“ būtų parodomas realus dirvožemio valymas augalais (juodalksnių sala, grybiena, mikroorganizmai).
„Vilties“ etape natūralaus vandens filtravimo sistemos ir architektūriniai paviljonai demonstruotų regeneracijos galimybes.
O „Ateities vizijoje“ parko lankytojų lauktų spalvingas, aromatingas gydantis sodas su amfiteatru ir iš jo atsiveriančiais akims maloniais vaizdais.
Prasidės derybos
Savivaldybė buvo numačiusi piniginėmis premijomis apdovanoti trijų prizinių vietų autorius. Kadangi konkurse tiek ir buvo dalyvių, visi jie ir sulauks finansinio įvertinimo.
Antrai likusiai „Urbanistinė architektūra“, Giedrės Ingridos Laukaitytės-Malžinskienės ir mažosios „Strazdas Studio“ komandai atiteko 3 000 eurų premija, o trečiąją vietą užėmusiai bendrovei „Klasikinis portikas“ – 2 000 eurų.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Augusto Makricko teigimu, su pirmosios vietos laimėtoju „Bauland“ vyks derybos dėl jo pasiūlytos idėjos realizavimo – projektavimo kainos ir terminų.
Jei nepavyktų susitarti, būtų deramasi su užėmusiuoju antrąją vietą.
Jeigu ir tos derybos nepavyktų, eilės sulauktų trečioje vietoje likusio darbo autorius.
Kol kas praktika rodo, kad susitarti su laimėtoju visada pavykdavo.
A. Makrickas tikisi, kad ir šį kartą neiškils nenumatytų kliūčių ir iki metų pabaigos projektas bus parengtas, o jau 2026-ųjų pradžioje pavyks gauti statybos leidimą.
Skatins ekologinį sąmoningumą
Pasak Savivaldybės atstovo, vystant miestą stengiamasi, kad kiekvienas jo parkas būtų kitoks, turėtų savo tikslinę auditoriją.
„Ekrano“ marių pakrantė susieta su vandeniu, miškingas Skaistakalnio parkas su jo akcentu Pragiedrulių sodyba alsuoja istorija, Senvagė yra miesto parkas su mažiau augalų, bet daugiau atvirų erdvių, Kultūros ir poilsio parkas orientuotas į daugiabučių kvartalo gyventojus – jame daug vietos vaikams, šeimoms, šiuo metu projektuojamas Berčiūnų miško parkas taps ramaus poilsio vieta.
O būsimojo Molainių filtracijos parko teritorija, pasak A. Makricko, įdomi ją vertinant ekologiniu aspektu. Tai ne tik dar viena laisvalaikio erdvė Panevėžyje, bet ir ekologinį sąmoningumą skatinanti vieta.
„Labai tikimės, kad naująjį parką lankys panevėžiečiai, kad ten bus įdomu ir turistams, ypač jaunimui, regiono švietimo įstaigoms“, – viliasi Savivaldybės architektas.
A. Makrickas atkreipia dėmesį, kad netoli planuojamo parko ateityje turėtų iškilti „Rail Balticos“ keleivių stotis, su kurios atsiradimu laukia ir visos vakarinės miesto dalies teritorijos pokyčiai – nauji gyvenamieji kvartalai, komerciniai pastatai. Natūralu, kad šiame kontekste filtracijos parkas taptų visuotine traukos vieta.
Po žeme Mendelejevo lentelė
Atgimimo laukianti teritorija Panevėžio pakraštyje, netoli Molainių individualių namų kvartalo, ilgus metus buvo pramonės atliekų kaupykla.
Ši teritorija 1961–1979 metais naudota kaip kanalizacijos laukai.
Tokios miesto įmonės kaip „Ekranas“, „Metalistas“, „Autokompresoriai“, Panevėžio valstybinė tiksliosios mechanikos gamykla ir kitos, neturėdamos nuotekų valymo įrenginių, jas gabendavo į vakarinį miesto pakraštį ir čia išpildavo.
Į laukus miesto pašonėje buvo vežamos visos galvaninės bei kitos pavojingos atliekos, pilamos ir gyventojų nuotekos.
Šioje vietoje žemės užterštumas sunkiaisiais metalais net kelis tūkstančius kartų viršijo visas leistinas ribines vertes.
Čia buvo galima rasti kone visą Mendelejevo lentelę: po žeme palaidoti didžiuliai kiekiai kadmio, švino, vario, nikelio, chromo ir cinko, nustatyta tarša ir naftos produktais.
Siekiant šią teritoriją išvalyti, 2011–2013 metais ji visa rekultivuota, išlyginta ir užsėta žole.
Pasodinta ir keli šimtai tūkstančių juodalksnių – medžių, kurie geriausiai iš žemės ištraukia sunkiuosius metalus.
Tačiau dėl didelės taršos net ir jų dalis sodinukų neprigijo.
Panevėžio 520-ojo gimtadienio proga 2023 metais Molainių filtracijos laukuose pasodinta dar apie 6 tūkst. medelių, kuriuos dovanojo įvairios miesto įstaigos ir organizacijos.
Prireiks ne vieno dešimtmečio
Pernai atlikti Molainių filtracijos laukų požeminio vandens tyrimai parodė, kad gruntinio vandens cheminės sudėties komponentų bei sunkiųjų metalų koncentracija nebeviršijo didžiausių leistinų ir ribinių verčių.
Tačiau kol bus visiškai išvalytas sovietmečiu užterštas dirvožemis, prireiks dar ne vieno dešimtmečio.
Jo stebėsena vykdyta 2014–2019 metais. Lyginant tyrimų duomenis su 2010 metų, kai teritorija dar buvusi nerekultivuota, 2019-aisiais sunkiųjų metalų (cinko, nikelio, vario, chromo) kiekiai sumažėjo apie 50 proc. Tokiame negalima auginti daržovių, skinti vaistažolių, tačiau pasivaikščioti nėra kenksminga.
Kitą dirvožemio tyrimą numatoma atlikti 2026 metais.
Analogai Europoje
Visa Molainių filtracijos laukų teritorija užima 62 hektarų. Parku paversti numatyta apie 15 iš jų.
Pasak A. Makricko, imantis tvarkymo darbų bus atlikti papildomi tyrimai, ypač vietose, kuriose numatomos veiklos.
„Būsimasis parkas nėra orientuotas į vaikų žaidimų aikšteles. Jis skirtas parodyti, kiek žmogus gali pakenkti gamtai ir kiek dešimtmečių užtrunka ją išvalyti“, – pabrėžia Savivaldybės architektas.
Tikslą šią liūdnos praeities teritoriją sugrąžinti gyventojų poreikiams išsikėlęs Panevėžys, anot A. Makricko, jaučia didelį ministerijų palaikymą.
Į naująjį parką numatyta investuoti apie 3,7 mln. eurų. Iš jų 3,1 mln. eurų – Europos Sąjungos parama, kitą dalį pridės pati Savivaldybė.
Panevėžyje pramonės užterštoje teritorijoje kuriamas parkas turi ne vieną analogą Europoje.
Tokių gamtos ir industrijos sintezės pavyzdžių yra Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir kitose šalyse – jose buvusios pramonės teritorijas paverstos viešaisiais parkais, verslo erdvėmis ar kultūros centrais.
