Kai suserga rožės

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Kaip nepraleisti ligos pradžios ir suspėti išgelbėti krūmus.

Skuba – pagrindinė rožių augintojų sąjungininkė. Mat daugelį rožių ligų daug paprasčiau įveikti, kol jos dar pradinės stadijos.

Todėl taip svarbu reguliariai apžiūrinėti savo augintines ir nepamiršti profilaktikos. Dar ir dėl to, kad neleidžiant ligai plisti, jai suvaldyti nereikia griebtis cheminių preparatų – užtenka tausojančių natūralių priemonių.

Svarbu nepražiūrėti

Puoselėji rožyną – būk pasirengęs karui, teigia prisiekusieji šių gėlių augintojai.

Anot jų, jeigu per sezoną susiduri tik su populiariausiomis rožių ligomis, kaip rūdys ir juodasis dėmėtumas, tai gali manyti, jog pasisekė.

Rožių sveikatai nuolatinę grėsmę kelia daugybė kenksmingų mikroorganizmų: bakterijos, grybeliai, virusai. Net jeigu jie ir nepražudo krūmų, neišvengiamai juos išsekina, pakenkia dekoratyvumui ir žiedų kokybei.

Taigi tam, kad rožės džiugintų ir akį, ir uoslę visą vasarą, budrumas būtinas. Privalu stebėti augalų būklę ir operatyviai imtis priemonių jiems apsaugoti bei gydyti. O svarbiausia – dar ir išmanyti, kaip tai daroma.

Pražiopsojus pirmuosius negalavimo simptomus rožių būklė gali pradėti labai smarkiai blogėti ir per kelias savaites baigtis labai liūdnai.

Miltligė

Ji ypač aktyviai puola jaunus rožių ūglius.

Miltligės sukėlėjas unikalus tuo, kad gali klestėti nesant drėgmės – grybelis puikiausiai jaučiasi ir ant sausų lapų, todėl miltligės epidemija taip sparčiai plinta. Po ilgesnio karštų ir sausų orų periodo liga gali apimti ištisas rožių plantacijas!

Užsikrėtusių augalų lapai susisuka ir ima džiūti, žaliosios masės pastebimai sumažėja. Tačiau pats ryškiausias miltligės požymis – baltos miltingos apnašos ant lapų, stiebų, gana greitai persikeliančios ir ant gretimų augalų.

Pirmieji miltligės požymiai gali pasirodyti jau gegužę.

Gydyti užsikrėtusius krūmus būtina pradėti iš karto: pašalinti ir sunaikinti pažeistas augalų dalis, nukasti viršutinį dirvožemio sluoksnį, o tada rožes ir žemę po jomis apdoroti fungicidais – du ar tris kartus darant savaitės pertraukas tarp purškimų.

Rūdys

Ši grybelinė rožių liga užima vieną pirmųjų vietų pagal užsikrėtimų dažnumą.

Rūdys pasireiškia joms būdingomis gelsvai oranžinėmis dėmėmis ant stiebų ir apatinėje lapų pusėje.

Pažeisti lapai ilgainiui nukrenta, augalai nusilpsta ir netenka imuniteto.

Negydomi rožių krūmai gali žūti jau tą patį sezoną.

Pastebėję pirmuosius rūdžių simptomus, nedelsdami renkitės gelbėjimo operacijai. Geriausiai kovoje su jomis pasiteisina fungicidai, kurių sudėtyje yra vario, taip pat preparatai penkonazolo pagrindu.

Kaip ir miltligės atveju, rūdžių pažeistas augalo dalis privalu pašalinti ir sudeginti.

Juodasis dėmėtumas

Tai viena iš dažniausių rožių ligų. Ji lengvai atpažįstama iš ant lapų atsirandančių apvalių violetiškai rudų dėmių.

Laikui bėgant tos dėmės pajuoduoja, tada nukrenta lapai, o jauni rožių ūgliai ima augti lėčiau, sumažėja augalų atsparumas šalčiams ir kitiems neigiamiems aplinkos veiksniams.

Jeigu aptikote ant savo rožių juodojo dėmėtumo pėdsakų, rekomenduojama kuo greičiau jas apdoroti tinkamais preparatais. (Patarimo klauskite sodo prekių parduotuvėje.) Turėkite omenyje, kad reikės ne tik purkšti kelis kartus, bet ir nepurkšti ta pačia priemone dusyk iš eilės, nes patogenai greitai pritaiko prie jų veikliųjų medžiagų.

Bakterinė degligė

Turbūt pati klastingiausia iš rožių ligų – o jos visos pavojingos.

Pirmieji degligės ženklai pasimato ankstyvą pavasarį: ant stiebų atsiranda rudų dėmių rausvai rudais apvadais ir ilgainiui jos „praryja“ visą ūglį.

Infekcijai vystantis, rožių stiebų žievė sutrūkinėja, atsiveria gilios žaizdos. Dėl to degligė dar vadinama rožių stiebų vėžiu.

Kol kas nėra išvesta tokia rožių veislė, kuri būti atspari šiai ligai. Tad vienintelis būdas sustabdyti užkrato plitimą – pašalinti susirgusius augalus iš gėlyno ir nedelsiant sudeginti.

Bakterinis vėžys

Jis pasireiškia šviesios spalvos išaugomis ant šaknies kaklelio ir šaknų sistemos viršutinėje dalyje. Po kurio laiko tos išaugos patamsėja, padidėja, pradeda pūti ir nukrenta. Bet tik tam, kad paskui atsirastų iš naujo.

Deja, veiksmingų būdų gydyti rožių bakterinį vėžį irgi nėra. Todėl aptikus ligos požymių privalu čia pat išrauti augalą ir iškart sudeginti. Tik taip galima apsisaugoti nuo infekcijos išplitimo ant sveikų krūmų.

Virusinis vytulys

Virusinio rožių vytulio požymiai pasireiškia lapų deformacija ir išplonėjimu. Ligai progresuojant, jie panėšėja į siūlelius, ir tuomet jau tik laiko klausimas, kada krūmas praras savo dekoratyvumą ir išsigims.

Norint išvengti šios pavojingos ligos, būtina reguliariai apžiūrėti rožes, kreipiant ypatingą dėmesį į lapų būklę ir bendrą krūmų vaizdą, ir laiku juos purkšti nuo kenkėjų, nes pastarieji gali būti virusų nešiotojai. Taip pat laikytis griežto tręšimo grafiko – nepadauginti mineralinių trąšų ir nepamažinti. Mat ir viena, ir kita gali susilpninti rožes bei padidinti jų jautrumą infekcijoms.

Kadangi išgydyti virusinio rožių vytulio neįmanoma, ką daryti pastebėjus jo ženklų turbūt supratote: pažeistus augalus išrauti ir tučtuojau sudeginti, kad neišplistų po visą rožyną.

Sėkmės garantas – operatyvumas

Susidoroti su dauguma rožių ligų, jeigu jos tik pradinių stadijų, galima alternatyviomis priemonėmis – be chemijos.

Pavyzdžiui, vos pasirodžius juodojo dėmėtumo ženklams būtina kuo skubiau sustabdyti aktyvų grybelio plitimą. Ir viena veiksmingiausių priemonių – galvijų mėšlas.

Atskieskite jį vandeniu santykiu 1:20, palikite kelias dienas nusistovėti, tada purkškite rožių krūmus. Kartokite kas savaitę, kol augalai visiškai pasveiks.

Veiksminga priemone esant pirmiesiems ligos simptomams gali tapti česnakų užpilas.

Kad jį paruoštumėte, susmulkinkite 300 g česnakų, užpilkite kibiru vandens ir palaikykite parą. Paskui skystį nukoškite ir purkškite juo rožių krūmus. Jeigu bus būtina, pakartokite procedūrą du ar tris kartus 5–7 dienų intervalu.

Kovai su rožių miltlige galite išbandyti šias priemones:

Galvijų mėšlas + medžio pelenai. Kibire vandens išmaišykite 1 kg mėšlo. Pridėkite 200 g pelenų. Brandinkite savaitę tamsioje vietoje, paskui perkoškite, praskieskite vandeniu 1:10 ir purkškite lapus. Pakartokite po 3–4 dienų.

Geriamoji soda + muilas. Ištirpinkite 1 šaukštą sodos ir 0,5 šaukštelio skalbimo muilo 4 litruose šilto vandens ir, kruopščiai išmaišę, purkškite rožes. Pakartokite po 7 dienų.

Kalio permanganatas. Kibire vandens išmaišykite 3 g kalio permanganato. Skystį nupilkite, kad neliktų nuosėdų, ir naudokite jį laistyti bei purkšti rožes. Prireikus po kelių dienų pakartokite.

Išrūgos. Išmaišykite jas vandenyje (1:10). Tirpalu purkškite rožes triskart – po kartą kas tris dienas.

Asiūkliai. Susmulkinkite 1 kg asiūklių, užpilkite 10 litrų vandens ir palaikykite parą. Paskui virinkite apie valandą, ataušinkite, perkoškite ir atskiedę vandeniu (1:5) purkškite rožes.

Ir galiausiai rūdys.

Operatyviai negydoma liga sparčiai plinta po visą sklypą ir pakenkia ne tik gėlynui – sodui irgi.

Augalams, kuriuos užpuolė rūdys, gydyti galima naudoti kad ir dirvinių karpažolių užpilą.

Jam paruošti susmulkinkite 1,5 kg žolių, užpilkite 10 litrų šilto vandens ir palaikykite parą. Paskui augalus purkškite neskiestu užpilu.

Jeigu liga dar tik prasideda, dviejų purškimų kelių dienų intervalu gali pakakti, kad rožių krūmai pasveiktų.

Kovai su rūdimis veiksmingu laikomas vario ir muilo tirpalas.

Ištirpdykite 300 g skalbimo muilo 9 litruose nusistovėjusio vandens (gali būti lietaus). Paskui 1 litre vandens – 30 g vario sulfato. Plona srovele supilkite jį į muilo tirpalą visąlaik kruopščiai maišydami. Ataušinkite mišinį iki 20–25 laipsnių ir kaip reikiant nupurkškite krūmus.

    Naudinga žinoti

Apsaugoti rožes, kad jos neužsikrėstų virusais ir grybelinėmis ligomis, galima profilaktikos priemonėmis. Tokiomis kaip sanitarinis genėjimas, reguliarus ravėjimas ir (arba) mulčiavimas (medžio žievėmis arba skiedromis, pjuvenomis arba kokosų pluoštu), reguliarus – maždaug kartą per mėnesį – purškimas stipria vandens srove ir periodiškai – specialiais preparatais.
Purškimas vandeniu padeda nublokšti nedideles kenkėjų – amarų, tripsų, voratinklinių erkučių – kolonijas. Svarbu, kad srovė nepažeistų stiebų.
Kartkartėmis paprastą vandenį galima pakeisti biopreparatais, muilo tirpalu (4–5 šaukštai muilo 1 litrui šilto vandens) arba dilgėlių užpilu (6–10 dilgėlių kibirui vandens).
Juodosios dėmėtligės profilaktikai rekomenduojama periodiškai purkšti rožes jodu (5 ml jodo 2 litrams vandens).

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image