Sakoma, kad nėra blogo oro, tik netinkama apranga. Tą patį galima pasakyti ir apie nuotaiką.
Argi tokia smulkmena kaip šalta, lietinga vasara gali būti priežastis niurzgėti, piktintis ir jaustis nelaimingiems? Vis dėlto psichologai turbūt atsakytų, kad saulės stygius stipriai veikia mūsų savijautą.
Tad šįkart panevėžiečių klausiame, ar jų nuotaika priklauso nuo oro? Kaip pasidaryti sau smagią pramogą, kai net ta trumputė vasara krečia pokštus?
Justas JASĖNAS
Kunigas
Mano nuotaiką oras veikia tik šiek tiek. Tarsi prigimtis reikalauja sakyti, kad patinka saulė, žiedai, šiluma, vidurvasaris, nes gimiau birželio 16-ąją.
Bet ne gamta turi prisitaikyti prie mano įnorių ir įgeidžių, o aš prie jos derintis. Manau, moksle, kaip prisiderinti prie gamtos, kad šioji nepaveiktų mano nuotaikos, esu padaręs šiokią tokią pažangą (juokiasi).
Ir kai lyja, jaučiuosi laimingas.
Nuo spalio pabaigos, kai lapai jau nukritę, daug lyja, nebėra saulės, niūru, kad nepanirčiau į liūdesį ir virkavimus, pradedu dažniau lankyti bičiulius, daug skaitau, kai ką ir parašau – tokiu metu lengviau susikaupti prie eilėraščių ar prie straipsnių, apmąstymų. Niūriausiu žiemos sezonu lankau baseiną, po jo labai gera kokioje kavinukėje prisėsti prie puodelio arbatos.
„Manau, moksle, kaip prisiderinti prie gamtos, kad šioji nepaveiktų mano nuotaikos, esu padaręs šiokią tokią pažangą.“
Pernai, pamenu, gruodžio pradžioje nusėdo toks tirštas kaip pienas rūkas. Išvažiavau per tą pieną po Lietuvą pasidairyti. Aplankiau Užventį, kur rinkdavosi Šatrijos Ragana, Bitė, tada nuvykau į Ušnėnus, kur gyveno Žemaitė, Povilas Višinskis, paskui atvažiavau į Kryžkalnį, kur stovi memorialas partizanams. Rūkas tirščiausias, o jame tematyti ant to kalno trys vėliavos – Lietuvos, Ukrainos ir Europos Sąjungos. Jokių garsų, jokių pašalinių minčių – toks gerumas buvo į jas žiūrėti.
Ir šią savaitę, lietingą trečiadienį, aplankiau Žemaičių Kalvariją, Telšius ir poeto Vytauto Mačernio gimtąją Šarnelę, pastovėjau ten prie poeto kapo. Toks oras man nė kiek netrukdė.
Dalia VAIČIKONIENĖ
Baidarių ir kanojų irklavimo trenerė
Žinoma, kad oras turi daug įtakos nuotaikai ir savijautai. Kai šviečia saulė, nuotaika geresnė. Juk saulė tikrai veikia teigiamai.
Kai saulės nėra, nuotaiką pasikelti man padeda maudynės šaltame vandenyje, sportas, gera knyga, šeimininkavimas virtuvėje ar laikas su šeima. Stengiuosi slogučiui nepasiduoti.
Mūsų sporto šakos privalumas, kad ir vaikus galime grūdinti beveik visus metus, mokyti juos prisitaikyti prie bet kokių oro sąlygų.
„Kai oras nelepina, tikrai yra būdų, kaip prasiblaškyti, atsikratyti bjaurios nuotaikos.“
O grūdintis reikia, nes ir varžybos vyksta ne vien tik saulei šviečiant. Mūsų vyresnieji, profesionalai, jau geba treniruotis bet kokiu oru. O kuo vaikai labiau užsigrūdinę, tuo jiems mažesnis stresas.
Man ir pačiai labiau patinka šiluma, būna, net pavasarį vaikštau apsirengusi žieminiais drabužiais, bet maudynės vėsiame vandenyje man didelis malonumas. Ankstyvą pavasario ar vasaros rytą maudynės vėsiame vandenyje tikrai padeda pasikelti nuotaiką, tonizuoja visai dienai.
Mūsų savijauta priklauso tik nuo mūsų pačių, kaip patys gebame susitvarkyti su savimi.
Kai oras nelepina, tikrai yra būdų, kaip prasiblaškyti, atsikratyti bjaurios nuotaikos.
Simonas BARZDA
Ūkininkas
Aišku, kad orai veikia ir nuotaiką. Norėtųsi daugiau šilumos ir saulės. Tas nuolatinis lietus veikia labai melancholiškai. Pastaruosius kelerius metus įpratome turėti karštas vasaras ir vis gerinti temperatūrų rekordus. Tad tokie šios vasaros netikėti pokštai.
Kaip ūkininkui, dabartinis oras, kai lyja ir ne per karšta, yra gerai. Didžiajai daliai pasėlių tokios sąlygos tinkamos augti ir galima tikėtis geresnio derliaus. Tai padeda tą liūdną nuotaiką kompensuoti.
„Nieko nepadarysi (…), teks važiuoti kur nors į pietus ieškoti šilumos.“
Pats esu šilumamėgis žmogus. Labai nepatinka šaltis. Mėgstu šilumą, karštį ir tą patį drėgną orą, bet labiau tropinį.
Nieko nepadarysi, jei Lietuvoje tokio nesulauksiu, teks važiuoti kur nors į pietus ieškoti šilumos.
Agnė ŠIDLAUSKAITĖ
Pedagogė
Dažnai vadovaujuosi posakiu: „Nėra blogo oro, gali būti tik netinkama apranga.“
Kiekvieną dieną sukuosi jaunų žmonių būryje. Pastebiu, kad aplinkiniai tokią dieną dažnai neturi to vadinamojo „varikliuko“, kuris motyvuotų veikti.
Visgi nuotaiką galime susikurti ir labai dažnai ją kuriame patys.
Aš nelabai turiu laiko galvoti apie orą ar jo poveikį.
„Svarbiausia šalia turėti artimus žmones, su kuriais net ir niūriausią dieną galėčiau susitikti, atsigerti kavos, pasikalbėti apie malonius dalykus.“
Stengiuosi į viską žiūrėti pozityviai, neigiamą nuotaiką užslopinti darbu, veiklomis su artimais bičiuliais ar pomėgiais. Tuomet ir lietus ar niūri diena nekelia jokių sunkumų.
Labiausiai mėgstu vasarą, šiltus vakarus ežero pakrantėje. Labai patinka keliauti, važinėti riedučiais, žaisti padelį, šokti.
Jei oras šiltas, galiu šokti ir lietuje.
Prastu oru visada randu veiklos. O kai norisi nieko neveikti, įsijungiu filmą ar istorinį serialą ir mėgaujuosi ramybe. Jos mano gyvenime kartais labai trūksta.
Svarbiausia šalia turėti artimus žmones, su kuriais net ir niūriausią dieną galėčiau susitikti, atsigerti kavos, pasikalbėti apie malonius dalykus.
