Įsibėgėjęs vestuvių sezonas atneša ir naujų šios šventės tendencijų: mažiau pompastikos, tuokiamasi dažniausiai jau nemažai druskos kartu suvalgius, o aukso žiedus sumainyti pasirenkama visai netradicinė aplinka, kaip senelių sodyba ar pažinties vieta.
Visgi gimstant naujoms tradicijoms, vienas vestuvių akcentas lieka nepajudinamas.
Magiškų datų trauka
Planuojant vestuves, pastebi Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė, nemenką įtaką daro vadinamosios gražios datos, kai sutampa ne vienas kalendoriaus skaičius, taip pat ir ilgieji savaitgaliai.
Panevėžyje penktadienį, birželio 6-ąją, susituokė šešios poros, o ilgąjį rugpjūčio savaitgalį – 16-ąją – laisvų vietų jau nebeliko. Tądien amžiną meilę prisieks net 13 porų.
Pasak L. Guokės, Mendelsono maršas mieste dažnai skambės ir birželį bei liepą. Vos kelios laisvos vietos telikusios liepos 26-ąją.
Aukštaitijos sostinėje antrus metus iš eilės registruojamas panašus santuokų skaičius.
Šiais metais iki praėjusio trečiadienio susituokė 111 porų, pernai per tą patį laiką – 114.
„Prieš penkerius metus gegužė santuokų skaičiumi būdavo tokia pat kaip vasaros mėnesiai, ypač antroji mėnesio pusė. Dabar labai jaučiasi, kad paskutinį pavasario mėnesį tuokiasi mažiau“, – sako skyriaus vedėja.
Mažiau pompastikos
L. Guokė pastebi, kad kinta ir pati vestuvių ceremonija.
Anksčiau buvo įprasta didesnę puotą kelti šeštadienį, o darbo dieną jaunavedžiai ateidavo tik su liudininkais.
Dabar ir antradienį gali sugužėti jaunieji su keturiasdešimčia svečių, o savaitgalį ateiti vos keturiese.
„Didelė reikšmė skiriama ir fotografijai, prieš penkerius metus to nebuvo“, – teigia vedėja.
Vestuvėse mažėja pompastiškumo – įspūdingų šukuosenų, diademų, išpuoštų automobilių.
Tačiau kaip ir anksčiau vis dar populiariausia balta arba pastelinių spalvų suknelė ar kitas šviesus nuotakos rūbas.
L. Guokė svarsto, jog šiais laikais besituokiančioms poroms svarbiau ne įvaizdis, o žmogiški santykiai, todėl pageidauja mažiau oficialumo.
Tuokiasi paragavę gyvenimo
Besituokiančiųjų amžius – labai įvairus. Tiesa, pačių jauniausiųjų, vos perkopusių dvidešimtmetį, sutuokiama bene mažiausiai. Bet daugėja porų, įteisinančių santykius jau ne po vienerių metų gyvenimo kartu.
„Jaunavedžių vaikai santuokos ceremonijoje yra dažnas reiškinys“, – sako L. Guokė.
Kiek jai tenka kalbėtis su jaunaisiais, tokios poros dažnai tuokiasi, kad išspręstų įvairius teisinius reikalus.
Renkasi mažiau rizikos
Išvažiuojamosios santuokos Panevėžyje retos.
Šią vasarą buvo numatytos vos dvi, tačiau neseniai ir šios atšauktos – poros tuoksis Civilinės metrikacijos skyriuje.
L. Guokė svarsto, jog tokioms iškilmėms Panevėžys nėra labai viliojantis – jam trūksta įspūdingesnio kraštovaizdžio.
Be to, tuokiantis lauke visada reikia turėti ir planą B, jei subjurtų oras.
„Pati santuokos ceremonija turi labai svarbų dalyką. Jos metu turi vyrauti absoliuti tyla, kurią lauke sunku užtikrinti. Niekada negali žinoti, kokie tądien bus aplinkos trukdžiai – eis pro šalį žmonės ir garsiai plepės“, – sako vedėja.
Maudami žiedus duoda priesaiką
Panevėžio rajone Mendelsono maršas skamba vos keliskart per mėnesį.
Šiais metais iki birželio 1-osios susituokė 21 pora, pernai per tą patį laiką – vos 15.
Bet jau yra pateikti net keturi prašymai tuoktis 2026 metais.
Taip pat stengiamasi iš anksto rezervuoti gražias datas – 2026 metų birželio 6-ąją, birželio 26-ąją.
Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė pažymi, jog dažniau tuokiasi vyresnio amžiaus jaunieji, neretai jau ir turintys vaikų.
Šiek tiek keičiasi ir pati ceremonija.
„Pas mus anksčiau nebūdavo priesaikos, bet dabar esame parengę net kelis variantus, kad keičiantis žiedams tartų jos žodžius“, – pasakoja R. Rudė.
Jaunieji gali sukurti ir savo priesaiką. Visgi daugelis pripažįsta, jog tądien ir taip daug jaudulio, tad prašo priesaikos žodžius perskaityti darbuotoją, o jie kartoja.
R. Rudė atkreipė dėmesį, jog santuokos ceremonijoje vėl daugėja svečių.
Anksčiau, kai dar buvo privaloma skelbti besituokiančiųjų pavardes, pasveikinti jaunųjų ateidavo ir netikėtų sveikintojų.
„Vieniems gal patikdavo, kitiems – nelabai. Bet būdavo ir labai smagių staigmenų“, – pasakoja R. Rudės.
Yra buvę, kad iš užsienio atvykę jaunavedžių giminaičiai paprašydavo darbuotojų pagalbos organizuojant staigmeną. Tarkime, netikėtus svečius įleisti pro kitas duris.
Tuoktis ir į senelių sodybą
Panevėžiečiams dažniausiai tuokiantis Santuokų rūmuose, rajone išvažiuojamųjų santuokų netrūksta.
Pernai per visus metus tokių turėta 19, šiemet jau dabar sutuokta arba paduoti prašymai tuoktis ne Civilinės metrikacijos skyriuje – 22. Ir dar vis atsiranda norinčiųjų.
„Santuokos išsimėčiusios per visas dienas. Skaičiavome, kad vasarą turėsime keturis pirmadienius, kai bus išvažiuojamosios santuokos“, – teigia R. Rudė.
Panevėžio rajone yra keletas vietų, į kurias tuoktis jaunieji važiuoja kone iš visos Lietuvos. Tarp jaunųjų populiariausios sodybos „Vila Barbora“, „Lėvens krantas“, Bistrampolio dvaras. Šiais metais priesaikos žodžius jaunieji pirmąkart tars ir hortenzijų parke.
Ne viena pora santuokai pasirinko ir privačių namų kiemus. Neseniai jaunieji Panevėžio rajone susituokė senelių sodyboje, kita pora tokioms iškilmėms pasirinko gamtos kampelį, kur prieš dešimtmetį susipažino.
Vasarą sumažėja skyrybų
Dar dažniau nei tuokti Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojams tenka atlikti ir nemalonią pareigą – registruoti ištuokas.
L. Guokė atkreipė dėmesį, kad skyryboms mieste įtakos turi sezoniškumas.
„Santuokos daugiausia vyksta vasarą, o ištuokos – kitais metų laikais, bet čia gal daugiau priklauso nuo teismų atostogų nei besiskiriančiųjų pasirinkimo“, – svarsto L. Guokė.
Panevėžyje šiais metais jau iširo 116 santuokų, tai keliomis daugiau nei per tą patį laiką susituokė.
Tačiau, pasak L. Guokės, antroji metų pusė skyrybų statistiką dar pablogins – įprasta, kad nuo rudens santuokų mažėja, o ištuokų daugėja.
