Per miestą – su liniuote

Panevėžyje visą birželį intensyviai bus tikrinama, ar daugiabučių bendrijos ir individualių sklypų savininkai tinkamai rūpinasi savo teritorija. Tokius patikrinimus organizuojanti Panevėžio savivaldybė pripažįsta, kad dėl lietingų orų ir pati nespėja šienauti savo žaliųjų erdvių.

Jei savo daugiabučio kieme ar nuosavame sklype pamatysite žmogų, liniuote matuojantį žolės aukštį, vadinasi, galite sulaukti įspėjimo ar net baudos.

Iki šiol viešosios tvarkos specialistai į tokius patikrinimus vykdavo tik sulaukę gyventojų skundų, bet praktiškai visą birželį tokie tikrinimai bus vykdomi atsitiktine tvarka.

Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio teigimu, Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse aiškiai nurodyta, kad gyventojai privalo savo žaliuosius plotus reguliariai šienauti ir prižiūrėti nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 30-osios.

Tačiau, anot vedėjo, ilgametė praktika rodo, vis dar gausu apsileidėlių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių sklypus laiko apžėlusius, apšnerkštus, o kartais ir keliančius pavojų.

„Turto savininko atsakomybė, kad sklypas būtų tvarkomas. Pirmiausia tikriname pagal gautus skundus, bet nuo birželio 1-osios mūsų specialistai, pasidalinę tam tikras miesto zonas, važinės po miestą ir jei pastebės netvarkomus sklypus, fiksuos pažeidimus“, – įspėja T. Martinaitis.

Daugiabučiai – ne išimtis

Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo, pagrindinis rodiklis, pagal ką nusprendžiama, ar sklypas prižiūrimas, ar ne – žolės aukštis.

Jeigu žolė yra aukštesnė nei 25 centimetrų, jau traktuojamas šeimininko apsileidimas.

Taip pat įspėjimo gresia sulaukti už neprižiūrimus želdinius ar sklype suverstas atliekas.

Viešosios tvarkos inspektoriai tikina iš karto bausti neskubėsiantys.

Pirmiausia bus įspėjama ir duodama laiko susitvarkyti.

„Dažniausiai reaguojama ir susitvarkoma. Jeigu ir toliau delsiama, skiriame baudas. Jeigu ir tai nepadeda, tada prašome padidinti žemės mokestį kaip apleistam sklypui. Jis siekia iki keturių procentų, o tai jau gana reikšminga finansinė nuobauda“, – kalbėjo T. Martinaitis.

Anot skyriaus vedėjo, skundai dėl kaimynystėje neprižiūrimų apžėlusių sklypų į Savivaldybę plaukia kone kasdien – žmonės rašo tiesiogiai elektroniniu paštu, per programėlę „Tvarkau Panevėžį“ ar tiesiog skambina.

„Skundų turime nemažai, apleistų sklypų Panevėžyje jau skaičiuojame dešimtimis. Ir kelerius metus situacija panaši. Kasmet apie 20–30 sklypų tenka apmokestinti didesniu žemės mokesčiu, bet dar yra per 120 pažeidėjų, kurie po įspėjimo ar baudų visgi susitvarko“, – situaciją apibendrina T. Martinaitis.

Į tikrintojų akiratį patenka ne tik individualių sklypų savininkai, bet ir daugiabučių bendrijos.

Nors, kaip tvirtina T. Martinaitis, dažniau sulaukiama skundų, kad rudenį palikti nesugrėbti lapai skrenda į jau susitvarkiusių bendrijų teritoriją, bet pasitaiko, kai skundžiamasi dėl pernelyg aukštos žolės.

„Taisyklės yra visiems bendros ir jų laikytis privalu visiems, daugiabučių bendrijos – ne išimtis“, – pabrėžia T. Martinaitis.

Žolė slėpynėms žaisti

Tiesa, ne toks jau retas atvejis, kai akis bado ir kone metrą siekianti žolė valstybiniuose žemės sklypuose.

Ir ne kur nors miesto pakraščiuose, o itin tankiai apgyvendintuose miesto mikrorajonuose ar pačiame centre.

Į Elenos Mezginaitės bibliotekos vaikų literatūros skyrių „Žalioji pelėda“ dukrą atlydėjusi panevėžietė Dovilė pasibaisėjo, kad net tokioje vietoje žolė dar nenupjauta.

Netrukus ši vaikų biblioteka mažuosius pakvies į vasaros stovyklą, nuolat čia užsuka darželinukai ir pradinukai.

„Aplinkui visur nušienauta, o prie pat vaikų bibliotekos – gal jau metro aukščio žolė. Gal tam, kad vaikai galėtų slėpynių žaisti – mažesnio net nesimatys“, – ironizuoja mama.

Aukštoje žolėje skęsta ir kone pačiame miesto centre, J. Tilvyčio gatvėje esančios stačiatikių kapinaitės. Kai kurių antkapių jau net nebematyti.

Kaltininkas – lietus

Tokių miesto Savivaldybės prižiūrimų sklypų, kuriuose dar nesidarbavo šienpjoviai, yra ir daugiau. Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Jankevičienė teigia, kad šiemet šienavimo sezonas prasidėjo gana anksti, jau balandį, staigiai sušilus orams, tačiau itin lietingas pavasaris jaukia žaliųjų erdvių šienavimo darbus.

„Matote, kiek dienų per savaitę lyja, todėl tenka atidėti planuotus darbus. Tiek ir pernai, tiek ir šiemet šienpjovių komandos suformuotos, žmogiškųjų išteklių yra pakankamai, tereikia šiems darbams tinkamo oro. Turime planus kelioms savaitėms į priekį, bet lietus juos vėl koreguoja“, – aiškino L. Jankevičienė.

Ji neslepia, kad dėl nešienautų miesto viešųjų erdvių sulaukiama nemažai skundų.

Prioritetas, specialistės teigimu, skiriamas gatvių, parkų, skverų šienavimui. Taip pat ir prie daugiabučių esančioms viešosioms erdvėms – ten, kur didžiausi žmonių srautai.

Kapinės šienaujamos atskiru nurodymu.

„Nors šiemet šienavimo sezonas prasidėjo gerokai anksčiau, vis dar yra nepjautų teritorijų. Dėl lietaus atsiliekame nuo planų. Stengiamės juos vytis, bet ne viskas nuo mūsų priklauso, o ir darbų kokybė po lietaus ne tokia, kokios tikimės“, – sako L. Jankevičienė.