Renovacijos procesas dažnai kelia klausimų: kaip užtikrinama darbų kokybė, kas atsakingas už broką, o ką daryti, jei darbai neatitinka projekto? Siekdama suteikti daugiau aiškumo, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kaip tikrinami darbai, kokie veiksmai atliekami nustačius trūkumus ir kodėl gyventojų budrumas yra svarbus siekiant kokybiško rezultato.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pažymi, kad gyventojai, pastebėję broką ar prastai atliktus darbus renovacijos metu, turėtų nedelsdami kreiptis į projekto administratorių, techninį prižiūrėtoją arba statybos vadovą. Jei problemų išspręsti vietoje nepavyksta, rekomenduojama kreiptis į APVA specialistus.
Atvejais, kai brokas ar defektai išryškėja jau po renovacijos, atsakomybę už jų šalinimą aiškiai nustato įstatymai.
„Jei po daugiabučio atnaujinimo paaiškėja, kad darbai atlikti nekokybiškai arba renovacijos metu buvo padaryta klaidų, už juos garantiniu laikotarpiu atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas. Statybos įstatymas numato, kad garantinis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai matomiems darbams, 10 metų – paslėptiems statinio elementams, o 20 metų – jei nustatomi tyčia paslėpti defektai“, – sako E. Petrauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad gyventojai yra apsaugoti ir tuo atveju, jei rangovas bankrutuoja ar tampa nemokus. Tokia garantija galioja trejus metus nuo renovacijos darbų užbaigimo.
Kilus neaiškumų, kreiptis į administratorių
Jei gyventojai nusprendžia renovuoti daugiabutį savo iniciatyva, atsakomybę už būsto atnaujinimą prisiima projekto administratorius. Jis prižiūri visus renovacijos etapus, rūpinasi projekto finansavimu ir palaiko nuolatinį ryšį su gyventojais. Administratorius taip pat yra tarpininkas tarp daugiabučio gyventojų ir renovacijos vykdytojų – jis bendrauja su darbų rangovais, techniniais prižiūrėtojais bei valstybinėmis institucijomis.
Jei administratorius nereaguoja į gyventojų prašymus ar neišsprendžia problemų, gyventojai gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA.
Kokybės kontrolė atliekama nuolat
Baigus statybos darbus, VTPSI sudaryta komisija tikrina, ar darbai atlikti pagal projektą, o neatitikimai neviršija leistinų ribų. Jei randama trūkumų ar reikia atlikti papildomus bandymus, matavimus, ardymo darbus, komisijos darbas sustabdomas iki tol, kol rangovas pašalina trūkumus. Kai visi darbai atlikti tinkamai, komisija surašo statybos užbaigimo aktą, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Šis dokumentas atveria kelią gauti valstybės paramą renovacijai. Tačiau prieš ją išmokant, APVA specialistai įsitikina, ar visos namo modernizavimo investicijų plane numatytos priemonės yra įgyvendintos, ir įvertina jų kokybę.
„APVA atlieka ir planines statybos patikras. Dažniausiai nustatomi smulkūs pažeidimai: netvarkingai laikomos medžiagos, neapsaugoti produktai, netvarkinga statybvietė, trūksta informacinio stendo, netvarkingai palikti įrankiai ar elektros kabeliai. Paprastai šie pažeidimai ištaisomi iš karto“, – sako E. Petrauskas.
Šiemet APVA sulaukė apie 30 gyventojų pranešimų dėl galimų pažeidimų ir atliko 9 patikras – daugiausia dėl nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų. Anot E. Petrausko, tokiais atvejais problemas pirmiausia turi spręsti rangovas ir projekto administratorius, bendradarbiaudamas su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu. Jei susitarti nepavyksta, į ginčų nagrinėjimą įsitraukia APVA.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
