…ir kiti populiarūs mitai apie išmaniuosius įrenginius dažnam mūsų gadina ne tik nervus.
…ir kiti populiarūs mitai apie išmaniuosius įrenginius dažnam mūsų gadina ne tik nervus.Tikite, kad spartusis įkrovimas „žudo“ telefoną, o slapukai – sąmokslo parduoti mums kuo daugiau nereikalingų prekių dalis?
Informacinių technologijų specialistų teigimu, jau seniai laikas išsiaiškinti tiesą apie labiausiai paplitusius išmaniųjų įrenginių mitus ir tiesiai atsakyti į tokius klausimus, ar saugu vyriškiams nešiotis telefoną kelnių kišenėje.
Nei kelnėse, nei prie širdies?
Daugelis įsitikinę, kad išmaniųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės ilgalaikis poveikis gali sukelti įvairias ligas, tarp jų – vėžį ir nevaisingumą.
Ypač baugina tokių prietaisų įtaka reprodukcinei sistemai: vyrai nerimauja dėl kelnių kišenių artumo „šeimos brangenybėms“, moterys baiminasi nešioti telefoną arti širdies ir krūtinės.
Nors būgštauti nėra dėl ko.
Pasak specialistų, bet koks radiotechnikos įrenginys skleidžia bangas. Šios gali vienaip ar kitaip veikti organizmą, tačiau išmaniųjų įrenginių galia paprastai nėra didelė. Taigi naudojami pagal instrukciją jie turi būti saugūs.
Greitai krausi – trumpai naudosies?
Laikoma, kad spartusis įkrovimas trumpina išmaniojo telefono baterijos gyvavimo laiką, nes taip kraunama ji labiau įkaista.
Tačiau tai tiesiogiai priklauso nuo baterijos talpos.
Tarkime, ši nurodyta kaip 1000 mAh, tai reiškia 1 amperą per valandą.
Vadinasi, visoms kitoms sąlygoms esant vienodoms, baterija gali teikti 1 ampero srovę 1 valandą arba 0,1 ampero srovę 10 valandų. Tai primityvus paaiškinimas – tikrovėje viskas kiek sudėtingiau, tačiau įprastai eksploatuojant telefoną procesas vyksta daugmaž šitaip.
Vadovaujantis energijos tvermės dėsniu, kiek energijos išeikvojame, tiek turime jos grąžinti. Taigi arba 1 amperą per valandą, arba 0,1 ampero per 10 valandų – greitai arba lėtai, baterijai vis vien.
Tik svarbu atminti, kad stipresnė srovė išties gali įkaitinti ir net sudeginti laidininką, todėl sparčiajam įkrovimui specialistai rekomenduoja naudoti tik kokybiškus įkroviklius.
Inkognito režimas interneto naršyklėje užtikrina visišką konfidencialumą
Priklausomai nuo naršyklės, tokie naršymo režimai gali vadintis „privačiais“, „konfidencialiais“, „anonimiškais“. Bet visos formuluotės sudaro įspūdį, kad viskas, ką veikiate internete, yra paslėpta nuo kitų akių. O tai neatitinka tikrovės.
Norint užsitikrinti absoliutų konfidencialumą, tektų išleisti labai daug pinigų – eiliniam vartotojui tokia prabanga nepasiekiama. Ir nei VPN prieiga, nei TOR servisas irgi nepadės.
Inkognito režimas reiškia tik tiek, kad jums baigus naršyti pašalinami visi slapukai ir išjungiami prisijungimai. Tai padeda iš dalies sumažinti nepageidaujamos reklamos kiekį, tačiau veiklos internete pėdsakų nepanaikina – vis dar įmanoma sužinoti, kas ir ką veikė.
Nepaslepia inkognito režimas ir IP adreso. Nors ir tokiu atveju vis tiek būtų įmanoma nustatyti, pavyzdžiui, kas ką rašo komentaruose – pagal tekstui būdingus ypatumus.
Telefonas manęs klausosi?
Jeigu jame neįdiegta šnipinėjimo programinė įranga, tikrai ne, – patiems telefonams mes neįdomūs.
Galite atlikti tokį eksperimentą: greta pasidėję telefoną garsiai pakalbėkite kokia nors tema, kuria niekada nenaršėte internete, – tik pasirinkite labai specifinį klausimą. Ir įsitikinsite, kad su tuo susijusių internetinių reklamų tikrai neatsiras.
Ne dėl to, kad verslo atstovai pernelyg sąžiningi elgtis pasalūniškai. Tiesiog tokį pasiklausymą sudėtingą realizuoti, sako specialistai. Mus supa labai daug triukšmo, ir išskirti jame vieną balsą nėra paprasta. Daug paprasčiau peržvelgti vartotojo naršymo internete istoriją.
Laidinis internetas spartesnis už belaidį
Ekspertai neneigia: dažnai tai būna tiesa, tačiau ne visada (sparta priklauso nuo interneto standarto, o šių esama skirtingų).
Belaidžio interneto aprėpties zonoje vienu metu gali „bendrauti“ tik du įrenginiai – stotis ir klientas. Kiti laukia. Todėl geri prieigos taškai turi kelias antenas, kurių kiekviena gali sukurti savo kanalą. Laidinis internetas neturi šios problemos, todėl laikomas vidutiniškai spartesniu.
Įdiegus antivirusinę programą, kompiuteris patikimai apsaugotas
Tokias programas kuriančios bendrovės kaip tik tą ir teigia – kad jų produktas užtikrina „visapusę apsaugą“. Ir vartotojai tiki, jei nežino, jog antivirusinės programėlės virusus atpažįsta pagal jiems būdingus požymius sulygindamos juos su turimais „šabloniniais“ duomenimis, todėl naujų kenkėjiškų programų gali ir nepastebėti.
Pats faktas, kad antivirusines programas tenka nuolat atnaujinti, byloja apie tai, jog atsiranda naujų virusų, kurių senose jų duomenų bazėse nėra. Vadinasi, kol virusas neįkliuvo antivirusinės programos kūrėjui, tol jo nebus kataloge ir tol jis galės prasmukti į kompiuterį ir užkrėsti.
Tai anaiptol nereiškia, kad antivirusinės programos bevertės. Bet ir patiems vartotojams reikėtų būti budresniems. Kenkėjiškos programos nepuldinėja mūsų kompiuterių iš niekur nieko – taip nutinka, kai atsisiunčiame užkrėstą failą arba apsilankome pavojingoje svetainėje.
Slapukai renka duomenis tiems, kas nori mums ką nors parduoti
Šie maži tekstiniai dokumentukai reikalingi tam, kad interneto svetainės galėtų pakartotinai jus identifikuoti.
Kai prisiregistruojate kokioje nors svetainėje, programėlėje ar tiesiog užsukate į kokį nors tinklalapį internete, jums priskiriamas unikalus identifikacijos numeris. Pagal jį naršyklė jus atpažįsta, kai kitą sykį nusprendžiate ten pat sugrįžti.
Tai nuolatinis procesas: identifikacijos numeris perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti (sekti) lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.
Taigi pirmiausia slapukai būtini normaliam interneto darbui – be jų nebūtų įmanoma saugoti asmeninės informacijos jokiame tinklalapyje nei programėlėje.
Tie patys slapukai pasirūpina, kad vartotojus pasiektų kontekstinė reklama.
