Teismuose įveikė Lietuvos saugumo sergėtojus

Į kremlių ir į KGB Novgorode vykusi rusijos pilietybę turinti panevėžietė Valentina Vatutina gali lengviau atsikvėpti: teismas neleido Migracijos departamentui jos išsiųsti iš Lietuvos.

Anksčiau į sovietų karių kapines gegužės 9-ąją susirinkdavusiems segusi Lietuvoje uždraustas Georgijaus juosteles, šiemet rusijos pilietybę turinti 77-erių panevėžietė sako tokią dieną paminėjusi kukliai – tik vakarop aplankiusi kapines ir nebedrįsusi nešti gėlių. Mat dar visai neseniai jos ateitis Lietuvoje buvo pakibusi ant plauko.

Migracijos departamentas siekė rusijos pilietę išsiųsti iš Lietuvos.

Visgi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine neskundžiama nutartimi paskelbė, kad V. Vatutinai leidimas čia gyventi privalo būti pratęstas dar penkeriems metams.

Įžvelgė grėsmę

Buvusią rusų kultūros centro Panevėžyje vadovę, Aukštaitijos sostinėje gyvenančią rusijos pilietę V. Vatutiną Migracijos departamentas dar 2023-iaisiais įvardijo Lietuvai grėsmę keliančiu asmeniu.

Turėdama kitos šalies pilietybę, ji privalo kas penkerius metus prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Parašius prašymą pratęsti tokį leidimą, pateikiamas klausimynas, pagal kurio atsakymus sprendžiama, ar leisti ir toliau gyventi šalyje.

V. Vatutinos pateikti klausimyno atsakymai specialistams sukėlė įtarimų.

Į klausimą, ar pritariate rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nepažymėjo jokio atsakymo varianto. Užuot pažymėjusi vieną iš pateiktų galimų variantų – „taip“ arba „ne“. V. Vatutina ranka parašė: „Tai nėra mano problema, aš nesu politikė, kad spręsčiau tokias problemas.“
O atsakydama į klausimą, kam teisėtai priklauso Krymas, rusijos pilietė ranka parašė: „Aš politika neužsiimu ir ne man spręsti.“

Migracijos departamentas priėmė sprendimą V. Vatutinai nebepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje. Tai reiškė, kad panevėžietė privalo palikti šalį.

Pasipiktinusi, kaip pati tvirtino, ją iš gimtos šalies ir iš savo namų ištremti bandančia valstybe, Migracijos departamento sprendimą V. Vatutina apskundė teismui.

Jos skundą ėmėsi nagrinėti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai.

Matė priešiškumą

Į teismą, kuriame panevėžietė bylinėjosi su Migracijos departamentu, buvo kviečiamas Valstybės saugumo departamentas.

Šios institucijos surinktos pažymos liudijo, kad V. Vatutina pastaraisiais metais važinėjo į Baltarusiją, žinodama, jog ši valstybė vertinama kaip priešiška Lietuvai.

Nustatyta, kad panevėžietė viešėjo ir rusijoje, vyko net į kremlių.

O rusijos mieste Novgorode V. Vatutina lankėsi jame veikiančioje rusijos saugumo būstinėje, pati ją įvardijo kaip KGB.

„Pačios pareiškėjos nurodytos šios aplinkybės papildomai pagrindžia jos tiesioginius ir betarpiškus ryšius su rusijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio rusijos valstybinėmis institucijomis“, – teigia VSD.

Segė Georgijaus juosteles

Visgi Regionų administracinis teismas V. Vatutinos nepripažino pavojinga Lietuvai, o Migracijos departamentą įpareigojo pratęsti jos leidimą gyventi Lietuvoje.

Nesutikęs su tokiu sprendimu, Migracijos departamentas kreipėsi į aukštesnės instancijos – Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Reikalauta V. Vatutiną pripažinti keliančia pavojų Lietuvai.

Pati V. Vatutina taip pat nenuleido rankų.

Vykstant teismų procesams, Migracijos bei Valstybės saugumo departamentai papildė argumentus, kodėl panevėžietė kelią pavojų valstybės saugumui.

Vienas jų – Migracijos departamentui nesutikus pratęsti leidimo jai gyventi Lietuvoje, V. Vatutina apie tai davė interviu rusijos televizijos kanalui „НТВ“.

Reportažas buvo filmuojamas patalpoje, kurioje tarp daugybės su rusija ir jos kultūra susijusių daiktų (ikonų, knygų, suvenyrų ir kt.) yra matomos ir rusijos vėliavos.

Už šalies saugumą atsakingi specialistai pabrėžė, kad tokia filmuota medžiaga neabejotinai tarnauja rusijos propagandistams, plėtojantiems rusofobijos ir vadinamosios raganų medžioklės temą.

Migracijos departamentas ir VSD teisme argumentavo, kad V. Vatutinos „pasirodymas“ per rusijos televiziją tos šalies žiniasklaidos atstovus paskatino surengti nemažai propagandinių diskusijų, nukreiptų prieš Lietuvą.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad V. Vatutinos „Facebook“ puslapyje buvo įdėta jos nuotrauka rusijos vėliavos fone.

Teismui buvo pateikta medžiaga ir apie tai, kad ši rusijos pilietė gegužės 9-ąją, rusijoje minimą kaip karo Antrajame pasauliniame kare pergalės diena, atvykusiems į Panevėžyje esančias sovietų karių kapines segė Lietuvoje uždraustas Georgijaus juosteles.

Tvirtino bijojusi

V. Vatutina teismams aiškino, jog Novgorode, KGB būstinėje, ji lankėsi ieškodama, kur rusijoje palaidoti giminaičiai.

Rusijos televizijai ji tikino nepasakiusi nieko, kas būtų priešiška Lietuvai, pasakojusi vien savo vargus, kai jai nebuvo suteikta teisė gyventi Lietuvoje.

Montažą, kuriame ji rusijos vėliavos fone, pasak V. Vatutinos, padariusi ir į feisbuką įkėlusi buvusi jos ugdytinė jai pačiai apie tai nežinant.

Teismui V. Vatutina prisipažino bijanti rusijos specialiųjų tarnybų, kurios esą gali jai pritaikyti baudžiamąją atsakomybę.

Panevėžietė teismą įtikinėjo, kad todėl, atsakydama į Migracijos departamento klausimus, nedrįsusi pasmerkti rusijos agresyvios karinės politikos.

Įvertinęs besibylinėjusių šalių pateiktus argumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine neskundžiama nutartimi paskelbė, kad rusijos pilietei V. Vatutinai Migracijos departamentas privalo penkeriems metams pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje.

Negana to, Migracijos departamentui priteista sumokėti 162,50 euro bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Tiek kainavo V. Vatutinai suteikta valstybės teisinė pagalba įrodinėjant, kad pavojaus Lietuvai ji nekelia.

„Esu dėkinga šiam teismui. Taip pat esu dėkinga ir Lietuvai, kuri mane augino, gydė, o dabar mane, ištremti bandytą 77-erių moterį, apgynė“, – vakar „Sekundei“ kalbėjo V. Vatutina.